Nagų lakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nagų lakas
Juodai nulakuoti vyro rankos nagai

Nagų lakas – kosmetikos priemonė, kuria padengiami rankų ir (rečiau) kojų nagai. Naudojamas tiek estetiniais, tiek nagų apsaugos sumetimais. Lakai būna tiek spalvoti, tiek bespalviai (pastarieji skirti nago apsaugai nuo skilinėjimo bei suteikia blizgesį), taip pat su įvairiais blizgesiais.

Nagų laką sudaro 4 pagrindiniai ingredientai: polimerai, tirpikliai, plastifikatoriai ir pigmentai. Polimerus sudaro nitroceliuliozės produktai, pavyzdžiui, celiuliozės acetobutiratas, jų dėka susidaro lako plėvelė. Tirpikliai leidžia lakui užstingti – juos sudaro etilacetatas ir butilacetatas (nuo jų kyla būdingas nagų lako kvapas), taip pat propan-2-nolis, dimetikonas ir kt. Plastifikatoriai suteikia lakui elastingumą ir skaidrumą – į jų sudėtį dažniausiai įeina dibutilftalatas ir kamparas. Pigmentai skirti suteikti lakui spalvą ir gaminami iš įvairiausių medžiagų (žėručio, silikatų, titano dioksido, citrinų rūgšties ir kt.). Lakas pašalinamas specialiu organiniu valikliu, kurio pagrindą sudaro acetonas.

Lakuojamas nagas

Nėra tiksliai žinoma, kur ir kada pradėti dažyti nagai, bet tokios tradicijos būta ne vienoje kultūroje. Mingų imperijos laikais tarp aukštuomenės vyrų ir moterų buvo populiaru auginti ilgus nagus ir juos dažyti. Manoma, kad nagus dažė ir senovės egiptiečiai, romėnai, inkai. Vakarų pasaulyje ši mada paplito nuo XIX a., o nuo 1920 m. pradėta automatizuota nagų lako gamyba. Nagus lakuojasi daugiausia moterys (tradiciškai raudona, rausva spalvomis, nors dabar tampa populiarios įvairios spalvos). Tamsiomis spalvomis nagus neretai lakuoja įvairių subkultūrų (gotų, emo) atstovai – tiek vyrai, tiek moterys.