Nadaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Nadaras
Nadar selfportrait.jpg
Nadaras. Autoprtretas
Gimė: 1820 m. balandžio 6 d.
Paryžius
Mirė: 1910 m. kovo 21 d. (89 metai)
Paryžius
Veikla: fotografas, karikatūristas, rašytojas, oreivis
Commons-logo.svg Vikiteka: NadarasVikiteka
Nadar autoportrait tournant.gif

Nadaras (pranc. Nadar, tikroji pavardė Gaspard-Félix Tournachon, 1820 m. balandžio 6 d. Paryžius1910 m. kovo 21 d. ten pat, palaidotas Per Lašezo kapinėse) – prancūzų fotografas, karikatūristas, rašytojas, oreivis. Modernaus portreto žanro fotografijoje vienas pradininkų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nadaras oro balione

18371838 m. studijavo mediciną Lione. Nuo 1842 m. Paryžiuje piešė karikatūras humoristiniams žurnalams. 1853 m. pradėjo fotografuoti. 1854 m. sukūrė litografijų rinkinį „Nadaro panteonas“ – žymių paryžiečių karikatūras, kurioms naudojo savo fotografuotus portretus. 1854 m. Paryžiuje su broliu A. Turnašonu atidarė fotostudiją, (joje 1874 m. buvo surengta pirmoji impresionistų paroda. 1858 m. vienas pirmųjų fotografijos istorijoje fotografavo iš oro baliono, pirmasis fotografijoje panaudojo dirbtinį apšvietimą (ciklas „Paryžiaus katakombos“ 1862 m.), eksperimentavo su mikrofotografija. 1886 m. išspausdino pirmąjį fotografinį interviu. 1900 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje surengė savo fotografijų retrospektyvą.

Skraidė oro balionais, juos konstravo; apie 1863 m. sukonstravo vieną didžiausių oro balionų Le Géant.[1]

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiausia fotografavo pažįstamų rašytojų, dailininką, architektų, visuomenės veikėjų portretus (Šarlis Bodleras, Eženas Delakrua, abu apie 1855 m., Sara Bernar, Žorž Sand, abu apie 1864 m., Viktoras Hugo, 1885 m., Klodas Monė, 1899 m., Gustavas Kurbė, Džiuzepė Garibaldis, Žiulis Vernas, Ogiustas Rodenas, Džoakinas Rosinis, Emilis Zola ir kt). Sukūrė šeimos narių portretų, autoportretų, moterų aktų. Portretai psichologiniai, intymūs, atskleidžia portretuojamojo charakterį, būdinga natūrali poza, neutralus fonas. Jis atsisakė laikotarpio fotografijai būdingų dekoracijų, retušavimo, dėmesį sutelkė į veidą ir žvilgsnį. Jo kūryba turėjo įtakos fotografijos istorijai, daugiausia portretinės fotografijos raidai.

Parašė romanų, esė, satyrų, autobiografinių veikalų.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Quand j'étais photographe – Kai buvau fotografas, memuarai, 1899 m.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Justina Augustytė. Nadaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 678 psl.