Nacionalinis interesas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nacionaliniai interesai, t.p. prancūziškasis atitikmuo raison d'état – valstybės ekonominiai, kariniai arba kultūriniai siekiai ir ambicijos. Sąvoka svarbi tarptautinių santykių teorijai ir yra viena iš politinio realizmo teorijos pagrindų.

Nacionaliniai interesai susideda iš daugelio sudėtinių dalių.

Tarp pagrindinių kiekvienos valstybės nacionalinių interesų paprastai išskiriami:

  • Nacijos, kaip laisvos, nepriklausomos valstybės egzistavimas
  • Ekonominis vystymasis ir nacijos gerovė
  • Karo vengimas ir suverenumo gynimas
  • Sąjungininkų paieška ir jų paramos garantijos
  • Valstybės prestižo tarptautinėje arenoje išsaugojimas ir didinimas

Struktūriškai nacionalinius interesus sudaro:

  1. pastovus fundamentalių dalykų – teritorijos, gyventojų, valstybinių institutų gynimas nuo užsienio grėsmės, užsienio prekybos plėtimas, investicijos, kapitalo užsienyje gynimas, bendradarbiavimo su sąjungininkais stiprinimas;
  2. kintantys ir tarpiniai dalykai – išgyvenimo, išlikimo interesai žlungant ir esant grėsmei valstybės egzistavimui;
  3. gyvybiniai interesai – pasiruošimas padengti nuostolių nacijos gerovei, saugumai tikimybes;
  4. svarbūs interesai – nuostoliai padėčiai, prestižui;
  5. periferiniai interesai – smulkūs, lokalinio pobūdžio (kanalai tarp upių ir pan.)