Amoniakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio NH3)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Amoniakas
Ammonia-2D-dimensions.pngAmmonia-3D-vdW.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Amoniakas, Azanas, Trivandenilio nitridas, Vandenilio nitridas, Nitrosilas
CAS numeris [7664-41-7]
PubChem 222
RTECS numeris BO0875000
InChI 1/H3N/h1H3
Cheminė formulė NH3
Molinė masė 17,0304 g/mol
SMILES N
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb) 4,75 (reakcija su H2O)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda bespalvės dujos aštriu kvapu
Lydymosi t° -77,73 °C (195,42 K)
Virimo t° -33,34 °C (239,81 K)
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O 89,9 g/100 ml esant 0 °C
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

NFPA 704.svg

1
3
0
 
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t° 651 °C
R-frazės R10, R23, R34, R50
S-frazės S1/2, S16, S36/37/39, S45, S61
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma Tetraedras
Dipolio momentas 1,42 D
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi jonai Amonis
Giminingi junginiai Hidrazinas,
Vandenilio azidas,
Hidroksilaminas,
Chloraminas
Giminingos grupės

Amoniakas, NH3 – dujinis azoto ir vandenilio junginys. Tai bespalvės, nuodingos, aštraus kvapo dujos, kurios gerai tirpsta vandenyje (1 litre vandens ištirpsta 700 litrų NH3 dujų).[1]

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Amoniako junginiai buvo išgaunami romėnų laikais Libijoje, netoli Amono šventyklos. [2]

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Kambario sąlygomis amoniakas yra aštraus kvapo dujos. -33,34 °C temperatūroje virsta skysčiu, o -77,73 °C – kietu kūnu. Padidinus slėgį, suskystėja. Skystam amoniakui būdinga didelė garavimo šiluma, todėl jis naudojamas šaldymo įrenginiuose.

Gerai tirpsta vandenyje (89,9 g/100 ml 0 °C temperatūroje), susidaro amoniakinis vanduo (silpnas šarmas, nes amoniakui reaguojant su vandeniu, susidaro hidroksido jonai). Šio proceso metu nedidelė amoniako molekulių dalis reaguoja su vandeniu. Susidaro amonio ir hidroksido jonai. Amonio jonai susidaro taip pat kaip ir hidroksido jonai. Amoniako molekulėje azoto atomas turi nepadalintą elektronų porą, o vandenilio jonas - neužpildytą s orbitalę. Amoniakui sąveikaujant su vandenilio jonu, nepadalinta azoto atomo elektronų pora pereina į laisvą vandenilio jono s orbitalę, ir susidaro ketvirtas kovalentinis ryšys pagal donorinį ir akceptorinį mechanizmą.

Aktyvi cheminė medžiaga. Amoniakui reaguojant su rūgštimis susidaro vadinamosios amonio druskos, kurių bendra formulė – NH4R, kur R – rūgšties liekana, pvz:

NH3 + HCl → NH4Cl

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Amoniakas yra vienas pagrindinių chemikalų. Jis yra gaminama dideliais kiekiais. 2011 metais jo buvo pagaminta 136 milijonų tonų visame pasaulyje. Pagrindiniai gamintojai yra Kinija, Indija, Rusija ir JAV. Amoniako gamybai dideliais kiekiais naudojamas iškastinis kuras. Amoniako gamyboje naudojama apie 1,4 % pasaulio iškastinio kuro.

Lietuvoje amoniaką gamina AB Achema (Jonavos rajonas). Amoniako gamybai reikalingas vandenilis gaunamas iš gamtinių dujų, tiekiamų iš Rusijos (bendrovės Gazprom).

Sintezė[taisyti | redaguoti kodą]

Pramonėje amoniakas sintetinamas naudojant katalizatorių (susmulkinta geležis su aliuminio ir kalio oksidų priemaišomis) 20 metrų aukščio sintezės kolonose. Amoniako sintezė - egzoterminė reakcija.

Laboratorijoje amoniakas gaunamas kaitinant amonio druskų ir šarmų mišinį. Dažniausiai tam naudojamas amonio chloridas ir gesintų kalkių perteklius. Šios medžiagos sumaišomos, supilamos į kolbą ir kaitinamos.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Amoniakas naudojamas azoto rūgšties gamyboje. Amoniako ir oro mišinį leidžiant pro platinos katalizatorių vyksta azoto oksidacija:

4 NH3 + 5 O2 → 4 NO + 6 H2O

Taip pat amoniakas naudojamas dirvos tręšimui (laistant ją amoniako tirpalu) bei trąšų (diamonio fosfato, karbamido) gamybai. Karbamidas – labai vertinga azoto trąša; joje azoto masės dalis yra net 46 %:

2 NH3 + CO2 → (NH2)2CO + H2O

Karbamidu tręšiama ne tik grynu, bet ir su kitomis azoto trąšomis. Karbamido dedama į galvijų pašarus, jis naudojamas polimerinių medžiagų bei pesticidų gamyboje.

Apsinuodijimo amoniaku simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Apsinuodijus amoniaku:

  • Peršti, ašaroja akys
  • Ištinka kosulio priepuoliai
  • Svaigsta galva
  • Skauda pilvą, pykina
  • Apsinuodijęs asmuo neramus, blaškosi
  • Prarandama sąmonė, prasideda traukuliai

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 126 p. ISBN 978-5-430-05433-5.
  2. http://h2g2.com/dna/h2g2/alabaster/A632990