Amoniakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio NH3)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Amoniakas
Ammonia-2D-dimensions.pngAmmonia-3D-vdW.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Amoniakas, Azanas, Trivandenilio nitrdas, Vandenilio nitridas, Nitrosilas
CAS numeris [7664-41-7]
PubChem 222
RTECS numeris BO0875000
InChI 1/H3N/h1H3
Cheminė formulė NH3
Molinė masė 17,0304 g/mol
SMILES N
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb) 4,75 (reakcija su H2O)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda bespalvės dujos aštriu kvapu
Lydymosi t° -77,73 °C (195,42 K)
Virimo t° -33,34 °C (239,81 K)
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O 89,9 g/100 ml esant 0 °C
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

NFPA 704.svg

1
3
0
 
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t° 651 °C
R-frazės R10, R23, R34, R50
S-frazės S1/2, S16, S36/37/39, S45, S61
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma Tetraedras
Dipolio momentas 1,42 D
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi jonai Amonis
Giminingi junginiai Hidrazinas,
Vandenilio azidas,
Hidroksilaminas,
Chloraminas
Giminingos grupės

Amoniakas, NH3 – dujinis azoto ir vandenilio junginys.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Amoniako junginiai buvo išgaunami romėnų laikais Libijoje, netoli Amono šventyklos. [1]

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Kambario sąlygomis amoniakas yra aštraus kvapo dujos. -33,34 °C temperatūroje virsta skysčiu, o -77,73 °C – kietu kūnu. Gerai tirpsta vandenyje (89,9 g/100 ml 0 °C temperatūroje).

Amoniakui reaguojant su rūgštimis susidaro vadinamosios amonio druskos, kurių bendra formulė – NH4R, kur R – rūgšties liekana, pvz:

NH3 + HCl → NH4Cl

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Amoniakas naudojamas azoto rūgšties gamyboje. Amoniako ir oro mišinį leidžiant pro platinos katalizatorių vyksta azoto oksidacija:

4 NH3 + 5 O2 → 4 NO + 6 H2O

Taip pat amoniakas naudojamas dirvos tręšimui (laistant ją amoniako tirpalu) bei trąšų (diamonio fosfato, karbamido) gamybai. Iš amoniako gaminamas karbamidas - labai vertinga azoto trąša, kurioje azoto masės dalis yra net 46 %:

2 NH3 + CO2 → (NH2)2CO + H2O

Karbamidu tręšiama ne tik grynu, bet ir su kitomis azoto trąšomis. Karbamido dedama į galvijų pašarus, jis naudojamas polimerinių medžiagų bei pesticidų gamyboje.

Apsinuodijimo amoniaku simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Apsinuodijus amoniaku:

  • Peršti, ašaroja akys
  • Ištinka kosulio priepuoliai
  • Svaigsta galva
  • Skauda pilvą, pykina
  • Apsinuodijęs asmuo neramus, blaškosi
  • Prarandama sąmonė, prasideda traukuliai

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]