Myriaus mūšis
| Myriaus mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: 1792 m. ATR–Rusijos karas | |||||||
 1792 m. ATR–Rusijos karo žemėlapis | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Abiejų Tautų Respublika
|
 Rusijos imperija
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Juzefas Judickis
|
Borisas Melinas
| ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 8000 | 5500 | ||||||
Myriaus mūšis – vienas pirmųjų mūšių, vykusių 1792 m. ATR–Rusijos kare. Jis įvyko 1792 m. birželio 11 d. Myriuje (dab. Baltarusija).
Nepaisant skaitlingesnės LDK kariuomenės (8000 prieš 5500), lietuviai buvo sumušti.[1] Rusijos kariuomenė, vadovaujama generolo–leitenanto Boriso Melino (rus. Борис Петрович Меллин), nugalėjo Juzefo Judickio vedamas lietuvių pajėgas. Mūšio baigtis galėjo būti kitokia, jei 900 kareivių, kuriems vadovavo Stanislovas Kostka Potockis ir Tomas Vavžeckis būtų mesti sustiprinti gynybai. Tačiau vietoj to Judickis sušaukė dviejų valandų pasitarimą. Per šį laiką rusų pajėgos sugebėjo persigrupuoti ir pairuošti galutiniam kontrpuolimui.
Tą pačią dieną buvo užpulta ir užimta Myriaus pilis. Judickis paliko kariuomenę ir gėdingai pabėgo į Gardiną. Netrukus, birželio 17 d., jis buvo nušalintas nuo pareigų. Vietoje Judickio paskirtas Mykolas Zabiela.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Jerzy Łojek (1986). Geneza i obalenie Konstytucji 3 maja. Wydawn. Lubelskie. p. 306. ISBN 978-83-222-0313-2. Nuoroda tikrinta 17 December 2011.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Wolański Adam, Wojna polsko-rosyjska 1792 r, Wydawnictwo Volumen, Warszawa 1996, ISBN 83-85218-48-3
- Derdej Piotr, Zieleńce Mir Dubienka 1792, Wydawnictwo Bellona, Warszawa 2000, ISBN 83-11-09108-0