Mykolas Kuleša
Mykolas Kuleša (1799 m. Vilnius – 1863 m. Balstogė) – Lietuvos tapytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piešimo mokėsi Vilniaus gimnazijoje pas Joną Damelį. 1818–1821 m. studijavo Vilniaus universitete, įgijo meno mokslų kandidato laipsnį. Dalyvavo studentų slaptų organizacijų veikloje, 1823–1824 m. kalėjo už anticarinę veiklą. Dėstė piešimą privačiai, 1829–1839 m. Kražių kolegijoje, 1839–1844 m. Gardino mokykloje, nuo 1845 m. bajorių merginų institute Balstogėje.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Guašu, tempera, aliejumi nutapė nedidelio formato paveikslų, kuriuose vaizdavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorinius įvykius („Lietuvos etmonas“, „Husarai atakoje“, „Kareivių poilsis“). Nupiešė ir nutapė architektūrinių peizažų (Trakų pilis, Lydos pilis, Krėvos pilis, Kauno pilis, Gardino pilis, Lucko pilis, kitų LDK pilių griuvėsius, Barboros Radvilaitės rūmų liekanas Geranainyse, Gardino sritis, Naugardo ir Pinsko vaizdus), panoraminių ir kamerinių gamtovaizdžių. Nutapė interjerų („Kazimiero koplyčia“, Jėzaus bažnyčios Vilniuje vidus), portretų („Aktorės L. Holpertaitės portretas“ 1844 m., „Nežinomos moters portretas“), suprojektavo dekoracijų dvarų teatrams. Prisidėjo prie J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“ leidybos. Paryžiuje 1850 m. išleistas jo peizažų albumas „Mykolo Kulešos aplankas“. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rima Rutkauskienė. Mykolas Kuleša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 214 psl.
