Mykolas Kazimieras Girdvainis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mykolas Kazimieras Girdvainis (lenk. Michał Kazimierz Girdwoyń, 1841 m. spalio 20 d. Vilnius – 1925 m. gruodžio 27 d. Išlynos, Kražių valsčius) – Lietuvos ichtiologas, bitininkas. Žuvininkystės pradininkas Lietuvoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

18661873 m. Varšuvoje studijavo gamtos mokslus, agronomiją, vėliau Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Liuksemburge specializavosi ichtiologijoje, entomologijoje. 1878 m. Paryžiaus mokslų akademijos narys.

Kapas Stulgių kapinėse

1876 m. pradėjo tirti Lietuvos vandens gyvūnus, Šiauliuose surengė Lietuvos gėlųjų vandenų ir Baltijos, Juodosios jūros faunos parodą. 1881 m. Gerkonyse (prie Dūkšto) įsteigė žuvų veisyklą, joje pirmasis iš dirbtinai apvaisintų ikrų užaugino seliavas. 18801885 m. suprojektavo ir įrengė žuvivaisos įmonę Vokėje. 1895 m. savo lėšomis į Nemuną, Dauguvą, Vyslą paleido sterlių, Trakų ežeruose įveisė karpius, sykus. Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje įsteigė apie 350 žuvininkystės ūkių. 18831893 m. tyrė ungurių biologiją, migraciją iš Atlanto vandenyno į Somos upę Prancūzijoje. Tyrė bitininkystės problemas.[1]

Palaidotas Stulgių kapinėse (Kelmės rajone).

Svarbiausi veikalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bitės anatomija (Anatomia pszczoły) 1875 m. Paryžius, 1876 m., prancūzų k., su autoriaus piešinių atlasu
  • Žuvų patologija (Patologia ryb) 1877 m., 1880 m., prancūzų k., 1882 m., vokiečių k.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Almantas JakimavičiusMykolas Kazimieras Girdvainis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 698 psl.