Mykolas Glika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mykolas Glika
Gimė XII a.
Veikla Bizantijos istorikas, teologas, poetas

Mykolas Glika (gr. Μιχαὴλ Γλυκάς, Michael Glykas) – XII a. Bizantijos istorikas, teologas, poetas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kilęs iš Korfu. Gyveno Konstantinopolyje (dab. Stambulas). Dėl politinių pažiūrų ar dėl religinių erezijų 1159 m. imperatoriaus Manuilo I įsakymu apakintas.

Svarbiausias veikalas „Pasaulio kronika“ (Biblos chroniki, pirmą kartą išleistas lotynų kalba Bazelyje 1572 m.), kuriame aprašomi įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki imperatoriaus Aleksijaus I Komnino mirties 1118 m. Traktatas 4 dalių, parašytas laisvu stiliumi, daug teologinių ir mokslinių svarstymų. Be to, sukūrė poemų, teologinių traktatų, moksliniu požiūriu vertingus Šventojo Rašto komentarus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mykolas Glika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 94 psl.