Mykolas Ceraskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mykolas Ceraskis (Cerauskas, 1753 m. rugpjūčio 5 d. Juostaviečiuose, Biržų r. – 1823 m. lapkričio 11 d. Biržuose) – bažnytinių raštų rengėjas.

Studijavo Berlyne, Marburge. 1778 m. grįžęs į Lietuvą, padėjo atkurti reformatų mokyklą Kėdainiuose; evangelikų reformatų kunigas Slucke, Kėdainiuose, Zabludove, nuo 1784 m. Biržuose, 1811 m. išrinktas Žemaičių senjoru.

1818 m. Vilniaus katalikų konsistorijoje iškėlė bylą poetui Antanui Strazdui už reformatų įžeidimą eilėraštyje Pagrabas Palšio.

Spėjama, kad yra parengęs pagrindines XVIII a. evangelikų reformatų psalmių bei giesmių, maldų ir pamokslų knygas, kurios 1781 m. Karaliaučiuje buvo išspausdintos viename rinkinyje (Kancionolas…, Maldos krikščioniškos…, Suma, arba trumpas išguldymas evangelijų šventų). Knygos paremtos 1653 m. Kėdainiuose išleistomis evangelikų reformatų analogiškomis bažnytinių tekstų knygomis (Knyga nobažnystės krikščioniškos), tačiau giesmynas ir maldynas gerokai išplėstas naujomis giesmėmis bei maldomis.

1803 m. Mintaujoje išleido Kozonį padėkavonės ir Seną katekizmą, arba pamokslus vaikeliams.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]