Muzikos terapija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Muzikos terapija – tai sistemingas, tikslingai organizuojamas procesas, kurio metu muzikos terapeutas padeda klientui palaikyti ar atgauti fizinį ir dvasinį sveikatingumą.

Tai – muzikos taikymas siekiant psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimų gydymo ir palaikymo. Tai yra dinamiška daugelio sričių sanplaika, apimanti muziką ir terapiją.

Muzikos terapija – mokslas, jungiantis psichologiją, sociologiją, muzikos filosofiją ir mediciną ir kt. Fizikas vertina muzikos akustinių savybių psichologinį poveikį, garso bangas, lygį, akustinį slėgį. Medikas padeda suvokti kaip muzika veikia nervų sistemą, kitas žmogaus kūno sistemas. Psichologas tiria muzikos keliamus jausmus ir patirtį. Menų terapija – sveikatos priežiūros veikla, kurią vykdo menų terapeutas, naudojantis meną ir terapinius santykius asmens ar jų grupės fizinei, psichinei, socialinei sveikatai ir gerovei stiprinti. Terapeutai skirstomi į muzikos, dailės, dramos, šokio ir judesio terapeutus.

Menų terapeutas[taisyti | redaguoti kodą]

asmuo, turintis muzikos, dailės, šokio ir judesio, dramos menų terapeuto profesinę kvalifikaciją. Reikalavimai muzikos terapeutui: turėti muzikos terapeuto išsilavinimą, medicinos pagrindus. Muzikos terapeutas privalo turėti bakalauro laipsnį.

Į studijų programą įeina: muzikos pagrindai, klinikiniai pagrindai, muzikos terapijos pagrindai ir principai, medicinos, psichologijos pagrindai. Menų terapeutas paslaugas gali teikti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, socialinių paslaugų, reabilitacijos ir sveikatingumo, švietimo ir kultūros, specialaus ugdymo įstaigose, kalėjimuose.

Muzikos terapijos metodus gali taikyti muzikos pedagogai, psichologai psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai ir kiti asmenys, turintys muzikos terapijos žinių ir praktikos.

Muzikos terapijoje – klientas, kuriam reikia terapinės pagalbos, kuris turi fizinių, emocinių, intelektualinių, elgesio, socialinių sveikatos problemų.

MT terapinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Gerina koordinaciją, balansą, raumenų tonusą, stimuliuoja atmintį, klausymo įgūdžius bei kalbos suvokimą, stimuliuoja emocijas, sukelia tam tikras asociacijas, vaizdinius, padeda suvokti laiką, erdvę. Menų terapija skirstoma į muzikos, dailės, dramos ir šokio judesio terapiją. Dvi pagrindinės veiklos formos: muzikos klausymasis (Receptyvioji muzikos terapija) ir aktyvus muzikavimas (Aktyvioji muzikos terapija).

Receptyviosios MT metodai:

muzikos klausymasis pagal pateiktą temą muzikos klausymasis ir laisvas asocijavimas, valdomų muzikinių vaizdinių kūrimas, muzikinė relaksacija, muzikinė stimuliacija, vibroakustinė muzikos terapija ir kt.

Aktyviosios muzikos terapijos metodai: laisvas muzikos improvizavimas, teminis muzikos improvizavimas, instrumentinis arba vokalinis muzikos atlikimas, dainų kūrimas, muzikiniai žaidimai ir kt.

Kitų menų terapijos metodų integravimas muzikos terapijoje: muzikinė psichodrama, judėjimas pagal muziką, tapymas pagal muziką, dainų žodžių kūrimas taikant poetikos terapijos metodus, meninis – socialinis projektas (kompleksinis menų terapijos metodų integravimas).

Muzikos terapijoje taikomų metodų paskirtis – gauti norimą rezultatą. Metodai sukuriami pačių terapeutų, arba pritaikomi iš kitų mokslo sričių.

Muzikinio patyrimo terapijos metodas, sujungiantis muzikos klausymą ir grojimą. Struktūravimo metodas- dalyvio veikla apribojama, pateikiamos specifinės instrukcijos, parenkama muzika arba instrumentai, nurodomos veiklos rūšys.

Gavėjo metodas – muzikos klausymas skirtas skausmui malšinti.

Muzikinių kūrinių klausymas arba Ekskursijų ir Vaizdinių muzika „Bony“ metodas (Sukurtas H. L. Bonny).

Pagrindiniai MT metodai medicinoje: atlikimas, kūryba, improvizavimas, muzikos klausymas.

Atlikimas. Pacientas kuria muziką, dainuoja ar groja muzikos instrumentu.

Dainavimas – padeda taisyklingai kvėpuoti ir artikuliuoti.

Improvizavimas. Vaizduotės lavinimas.

Muzikos klausymas naudojant vizualines priemones – skatina aplinkos suvokimą, jausmų ir emocijų raišką.

Kūryba – ligonis kuria muziką.

MT naudojamos priemonės: improvizacija, muzika, garsai, kūnas, balsai, judesiai, melodiniai instrumentai, mušamieji instrumentai, kūno garsai.

MT taikymo sritys: didaktinė, medicininė, psichoterapinė, rekreacinė, ekologinė ir alternatyvaus gydymo.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aleksienė V. (2010). Muzikos terapija socialinio darbo kontekste: teoriniai aspektai. Metodinė priemonė. Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.
  2. Aleksienė Vilmantė (2011) Gydanti muzika.
  3. ArtMusicTherapy.lt
  4. Burns D. S., (2001). The effect of the Bonyy method of Guided Imagery and music on the mood and life ouality of cancer patients, Journal of music therapy, 38(1), 51-65.
  5. Bruscia K.,(1987) Improvisational models of music therapy. – Charles Thomas Publisher
  6. Drieschner Klaus, Pioch Almut (2002) Therapeutic methods of experienced music therapists as a function of the kind of clients and the goals of therapy. Music Therapy Today.
  7. http://www.easyhomeremedy.com/A_Music_Therapy_Techniques.html
  8. Lee C. A method of analyzing improvisations in music therapy. Journal of Music Therapy (2000) Volume: 37, Issue: 2, Pages: 147–167
  9. http://www.muzikosterapija.lt/muzikos-terapijos-raida-lietuvoje
  10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Menų terapeuto profesinės veiklos aprašo patvirtinimo“
  11. Ragneskog H, Bråne G, Karlsson I, Kihlgren M. (1996) Influence of dinner music on food intake and symptoms common in dementia. Scand J Caring Sci.
  12. Ruud, Even (2002). „Music as a Cultural Immunogen – Three Narratives on the Use of Music as a Technology of Health“, in Hanken, I.M. et. al: Research in and for Higher
  13. Hillecke T., Nickel A., ir Bolay H. V. (2005) Scientific perspectives on music therapy. Ann N Y Acad Sci. 2005 Dec;1060:271-82.
  14. Žebrauskaitė-Taločkienė, J. (2005). Muzikos terapija: žiupsnelis norvegų patirties. Vilnius