Mutacionizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mutacionizmas – koncepcija, pagal kurią organizmų evoliucija vyksta šuoliais. Evoliucijos varomoji jėga esą pavieniai dideli paveldimi organizmų pakitimai – makromutacijos (saltacijos). Dėl jų iš karto atsiranda naujos gyvybės formos, o iš šių, esant palankioms sąlygoms, – naujos rūšys. Natūralioji atranka nepadedanti naujoms rūšims atsirasti, ji tik mažinanti gyvybės formų įvairovę (šalinanti tas organizmų formas, kurios neatitinka aplinkos sąlygų).

Nuo autogenezės mutacionizmas skiriasi tuo, jog neigia evoliucijos tolydumą.

Mutacionizmo pradininkas – H. De Frysas (18481935 m., Nyderlandai).[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mutacionizmas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas