Muižė

Koordinatės: 55°23′28″š. pl. 21°14′38″r. ilg. / 55.391°š. pl. 21.244°r. ilg. / 55.391; 21.244 (Muižė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Muižė
{{#if:275px
Kelias pro Muižę
Muižė
Muižė
55°23′28″š. pl. 21°14′38″r. ilg. / 55.391°š. pl. 21.244°r. ilg. / 55.391; 21.244 (Muižė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Kintų seniūnija
Gyventojų (2021) 11
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Muĩžė
Kilmininkas: Muĩžės
Istoriniai pavadinimai vok. Feilenhof

Muižė (arba Peilė) – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 7 km į pietus nuo Kintų, netoli Kuršių marių kranto, prie Muižės pelkės. Muižės dvaras (sunykęs, vietoje jo veikia žuvies konservų fabrikas), kapinaitės (jose palaidotas Ernstas Vilhelmas Berbomas).[2] Pro kaimą eina kelias  2201  PriekulėSakūčiaiVentė .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena seniausių pamario dvarviečių. 1820 m. Muižės dvarą nupirko Ernstas Vilhelmas Berbomas. Išpuoselėta gyvenvietė imta vadinti Mažąją Italija.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[3] 1885 m.[4] 1905 m.[5] 1910 m.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[7]
181 222 379 416 48 68
1979 m.sur.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] -
44 29 34 21 11 -


Muižės evangelikų kapinės

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimą išpuoselėjo dvarininkas Ernstas Vilhelmas Berbomas (1786–1865). Jis dirbo Klaipėdos burmistru, vėliau paskirtas Kuršių marių karališkuoju vyriausiuoju žvejybos meistru. Įvedė žvejų kaimų skiriamuosius ženklus – vėtrunges. Rinko lietuvių tautosaką, rašė eiles, tapė, vykdė archeologinius tyrinėjimus, nuo stogo stebėjo žvaigždes. Palaidotas Muižėje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. „Objekto Nr. 16696 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  4. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
  5. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  6. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  7. 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.