Muchtaras Auezovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stamp of Kazakhstan 176.jpg

Muchtaras Auezovas (kaz. Мұхтар Омарханулы Әуезов, 1897 m. rugsėjo 28 d. Semipalatinsko sritis, Kazachstanas, Rusijos imperija1961 m. birželio 27 d. Maskva, Rusijos TFSR) – kazachų rašytojas, dramaturgas, mokslininkas, visuomenės veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Čingizų kalnų apylinkėse, feodalų šeimoje. Mokėsi rusiškoje mokykloje, baigė mokytojų seminariją ir Peteburgo universiteto filologijos fakultetą. Vėliau studijavo Vidurinės Azijos universiteto aspirantūroje.

1917 m. Kazachijos Centrinio vykdomojo komiteto sekretorius, vėliau kovojo bolševikų daliniuose prieš Kolčako Baltąją armiją. Nuo 1920 m. mokytojavo, dėstė aukštosiose mokyklose. 1947 m. Kazachijos TSR mokslų akademijos akademikas, Kazachstano rašytojų sąjungos pirmininkas.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausias ir į daugelį kalbų išverstas jo romanas „Abajaus kelias“ (2 t., 1958 m., lietuvių kalba 1960 m., iš rusų kalbos vertė J. Stanišauskas), pasakojantis apie autoriaus giminaičio, žymaus XIX a. kazachų poeto, rašytojo Abajaus Kunanbajevo gyvenimą. Romane atsispindi ir laikmečio kazachų gyvenimas bei buitis.

Pjesėje „Enlik-Kebek“ pasakojama apie tragišką dviejų jaunuolių meilę. Tai kazachiška Šekspyro dramos „Romeo ir Džiuljeta“ interpretacija. Pirmą kartą pastatyta Abajaus žmonos Aigerim jurtoje, pjesė nenueina nuo kazachų teatro scenos. Ne mažesnį pasisekimą turėjo ir jo drama „Kara-Koz“, 1926 m. gavusi dramaturgijos festivalio pagrindinį prizą. Iš viso buvo pastatyta apie 20 jo pjesių. Parašė ir išleido keliolika apsakymų.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]