Mosėdžio pilkapiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mosėdžio pilkapiai

Mosėdžių pilkapių vaizdas iš šiaurės rytų pusės
Mosėdžio pilkapiai
Mosėdžio pilkapiai
Koordinatės
56°09′57″š. pl. 21°33′37″r. ilg. / 56.165815°š. pl. 21.560333°r. ilg. / 56.165815; 21.560333Koordinatės: 56°09′57″š. pl. 21°33′37″r. ilg. / 56.165815°š. pl. 21.560333°r. ilg. / 56.165815; 21.560333
Vieta Skuodo rajonas
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Plotas 17 880 m²
Naudotas IXV a. pr. m. e.
Žvalgytas 1959, 1960, 1972, 1987, 2016 m.
Tirtas 1973 m.
Registro Nr. 16221, A475

Mosėdžio pilkapiai (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 16221, senas vertybės kodas - A475, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2052) – pilkapynas pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Baksčiuose (Mosėdžio seniūnija), 10 m į vakarus nuo kelio SkuodasPlungė, kairiajame Bartuvos krante.

Pilkapiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengti pakilesnėje slėnio vietoje, kurios šiaurės pusėje stūkso 5 rekonstruotų pilkapių sampilai. Jų skersmuo 7–10 m, aukštis iki 1 metro. Aplinkui pilkapius auga jauni medeliai, o į rytus stovi anotacinis ženklas.

1988 m. pilkapiai paskelbti vietinės reikšmės archeologijos paminklu, 1997 m. įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažinti valstybės saugoma kultūros vertybe.[1]

Teritorijos plotas 17 880 m².

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. išaiškino, o 1960 m. topografinę nuotrauką darė Ignas Jablonskis. 1987 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Bronius Dakanis),[2] 2016 m. – Kultūros paveldo centras (Arūnas Strazdas, Jonas Balčiūnas, Algirdas Skrupskelis).

1960 m. užfiksuoti 8 pilkapiai, kurių skersmuo 7–18 m, aukštis – 80 cm. 1972 m. Mosėdžio kolūkis 3 pilkapius sunaikino, o kitų sampilus nuardė. Jų vietoje I. Jablonskis rado lipdytos keramikos ir degintinių kaulų. Padedant gydytojui Vaclovui Intui pilkapyno ardymas buvo sustabdytas, o 1973 m. Kretingos kraštotyros muziejus atliko tyrimus (vadovas I. Jablonskis).

1973 m. ištirtas 120 m² plotas, kuriame aptikti 6 degintiniai žmonių kapai, surinkta lipdytų puodų šukių lygiu bei brūkšniuotu paviršiumi. Nustatyta, kad pilkapių pagrindai ir tarpai tarp pilkapių buvo išgrįsti akmenimis, o sudegintų mirusiųjų palaikai laidoti ant grindinio arba po juo iškastose duobelėse, suberiant juos į krūveles arba lipdytas urnas. Kapas aplinkui buvo apdedamas gulsčiais arba statmenais akmenimis, o virš jo sukraunamas akmenų sampilas.[3]

Ištirti kapai datuojami VIV a. prieš m. e. Suardytoje dalyje rasta I tūkstantmečio pr. m. e. degintinių kapų liekanų.

Po tyrimų penki pilkapiai rekonstruoti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ignas Jablonskis. Kas atrasta Mosėdyje. - Mokslas ir gyvenimas. - 1973. - Nr. 3

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Mosėdžio pilkapių vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-05.