Monika Bičiūnienė
| Monika Bičiūnienė | |
|---|---|
| Gimė | 1910 m. balandžio 28 d. Baubliai, Panemunio valsčius |
| Mirė | 2009 m. spalio 23 d. (99 metai) |
| Sutuoktinis (-ė) | Lionginas Bičiūnas |
| Vaikai | Rimas Bičiūnas |
| Veikla | tautodailininkė tapytoja |
Monika Bičiūnienė (1910 m. balandžio 28 d. Baubliuose, Panemunio valsčius – 2009 m. spalio 23 d.) – Lietuvos tautodailininkė tapytoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Rokiškio krašto žvejo šeimoje. Ištekėjusi už kaimo siuvėjo Liongino Bičiūno kartu su vyru siuvo drabužius. 1945 m., gimus sūnui, šeima apsigyveno Pandėlyje. Nuolat dirbo kasdienius namų ruošos darbus, mokykloje – valytoja, teisme – kurjere, internate – naktine budėtoja.
Tapyti pradėjo sulaukusi 50 metų, apie 1960 m. paskatinta sūnaus – tapytojo Rimo Bičiūno. Nuo 1966 m. dalyvavo parodose, surengė keliolika individualių parodų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje.
Nutapė (aliejus, tempera, pastelė) darbo, poilsio, švenčių, šeimyninių scenų, gamtovaizdžių, portretų, natiurmortų. Kūriniai („Linarūtė“ 1967 m., „Naujasis Vilnius“ 1976 m., „Kaimas“ 1986 m., „Armėnija“ 1991 m., „Močiutė prie šaltinėlio“ 1998 m., portretai – „Rokiškio muziejaus direktorius su gaidžiu“ 1962 m., Giedrė Kaukaitė, 1978 m., Konstantinas Bogdanas, 1984 m.) primityvistiniai, jiems būdinga simetriška, ritmiška vaizdo struktūra, dekoratyvumas, ryškios lokalios spalvos.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aleksandras Indriulaitis. Monika Bičiūnienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 166 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Monika Bičiūnienė (sud. Rimas Bičiūnas). – Vilnius: Tautodailės leidybos ir informacijos centras, 2004. – 158 p.: iliustr. – ISBN 9986-9189-3-6