Mokoviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mokoviai
Gyventojų skaičius 5000-40 000
Populiacija šalyse Argentina: 15 837 (2005 m.)[1]
Kalba (-os) mokovių, ispanų
Religijos krikščionybė
Giminingos etninės grupės tobai, pilagai, abiponai

Mokoviai – Pietų Amerikos lygumose gyvenanti indėnų gentis, priklausanti gvajkurų grupei. Kalba matakų-gvajkurų kalboms priskiriama mokovių kalba.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XV a. mokovių gyvenamos teritorijos driekėsi į vakarus nuo abiponų, į rytus nuo lulų, dabartinės Argentinos Čiako ir Santjago del Estero provincijose. Iki ispanų kolonizacijos vertėsi medžiokle ir rankiojimu. Buvo itin karingi, prisijaukinę europiečių atgabentus arklius, plėšdavo kolonizatorių gyvenvietes. Vėliau jų žemėse pradėtos steigti jėzuitų misijos, bet XVIII a. panaikintos. Mokoviai pasitraukė į pietus, keliskart atakavo Santa Fė miestą.

Vokiečių jėzuitas Florián Paucke 1749 m. lankėsi mokovių gentyje ir aprašė jų papročius.

Skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

XVII–XVIII a. mokoviai buvo skirstomi į šias gentis:

  • Mohojai
  • Agilotai
  • Palomai (peličokai, peričokai, pelečai), tarp jų labradiljai
  • Kopogniai
  • Pelonai

XVIII–XX a.

  • Jogongaekai,
  • Sanchavjerinai,
  • Sampedrinai,
  • Kalčinerai,
  • Kapiljerai,
  • Noenagasekai,
  • Isčipileekai.

Dabartis[taisyti | redaguoti kodą]

Tikrų mokovių Argentinoje išlikę nedaug, ~5000. Tačiau skaičiuojant su mokovių kilmės metisais – iki 40 tūkst. Mokovių kalba kalbančiųjų skaičius siekia 4500, dauguma kalba ispaniškai. Dabar gyvena daugiausia Santa Fė provincijoje: Rosarijuje, Venado Tuerte, Rekreo, Rekonkistoje, Melinkėje, Firmate, Kasildoje. Kolonija Doloreso gyvenvietėje ~90 % gyventojų yra mokoviai. Čiako provincijoje gyvena Čiako aborigenų kolonijoje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]