Moira

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Moira (gr. μοῖρα) – Bizantijos imperijos karinis dalinys, atitinkąs dabartinį batalioną ar pulką. Kai kuriose dabartinės Graikijos ginkluotųjų pajėgų šakose moira reiškia eskadrilę ar batalioną.

Moira kilęs iš šaknies *μερ- ar *μορ- 'dalinti, suskirstyti', tad moira reiškia 'dalinys'.

Bizantija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VI a. pabaigoje ir VII a. pradžioje Bizantijoje tebenaudota vėlyvosios Romos imperijos karinė organizacija imta keisti. Ji baigėsi apie 680 m., kai buvo suformuota nauja karinė administracinė temų sistema.
Didžiausi kariniai vienetai buvo temos (gr. Θέμα, thema), kurias sudarė turmos. Turmas sudarė moiros, kitaip dar drungai. Šiuos sudarydavo kelios bandos. Todėl moira ar drungas dydžiu atitinka dabartinį batalioną (dabartiniuose batalionuose būna nuo 400 iki 1300 karių). Pradžioje moiras sudarydavo apie 1000 karių, dėl ko jas dar vadino chiliarchijomis. Retkarčiais žmonių skaičius moirose siekdavo iki 3000. Imperatorius Leonas VI Išminčius, pagal rašytinius šaltinius, buvo paliepęs drungus formuoti tik 400 karių dydžio. Tokie drungai turėjo būti jo įsteigtose mažesnės temose.[1]

Šiuolaikinė Graikija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Graikijos oro pajėgose, taip pat armijos ir laivyno aviacijoje terminas gr. μοίρα, moira reiškia 'eskadrilė'. Graikijos armijoje moira yra 'artilerijos batalionas, artilerijos divizionas', o specialiosios paskirties pajėgose - 'batalionas', atitinkantis kitų šalių ginkluotųjų pajėgų specialiųjų pajėgų eskadronus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Treadgold (1995), pp. 104–105