Mohuras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mogolų imperatoriaus Farrukh Siyar (1683-1719) moguras

Mohuras, muchras – auksinė moneta, anksčiau kaldinta Indijos regione (Britų Indija, Mogolų imperija, Nepalas, Afganistanas), kuri paprastai būdavo lygi 15 sidabrinių rupijų.

Britų Indijoje paskutinį kartą kaldinta 1918 m., bet kai kurios kunigaikštystės juos kaldino, kol buvo įjungtos į Indijos sudėtį.

Britų Indijoje buvo kaldinamo 2/3 mohuro (10 rupijų) ir 1/3 mohuro (5 rupijų) monetos, o kai kurios kunigaikštystės kaldino ir 1/2 mohuro (7 rupijos ir 8 anos) monetas.

Žodį mohuras savo trumpo valdymo metu (1540–1545 m.) įvedė Šir Šahas Sūris (angl. Sher Shah Suri), šiuo žodžiu vadino 169 granų masės aukso monetas[1]. Jis taip pat ėmė leisti varines monetas damus (angl. dam) ir sidabrines rupijas, kurios svėrė 178 granus.
Vėliau Mogolų imperatoriai standartizavo savo monetų trimetalizmą visame Indostane, kad sutvirtintų pinigų sistemą.

Didžiųjų mogolų mohurai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmuosius mohurus išleido Akbaras 1562 m. Mohurų auksas būdavo 980 prabos ar geresnis, masė buvo apie 11 g. Mohurai paprastai buvo skritulio formos, rečiau – keturkampiai. Dalis mohurų buvo musulmoniški – juose nebuvo vaizdų, jie buvo tik su ornamentais ir užrašais. Nuo Aurangzebo laikų (1658–1707) mohuruose būdavo iškalama išleidimo data.

Kaldino ir kitokio nominalo mohurus, pvz., 100, 50, 25, 20, 12, 10, 5, 4, 2, 1 mohurų monetas., o taip pat 1/2, 1/4, 1/5, 1/8, 1/16, 1/32 mohurai. Rupijos su nominalais nuo 10 iki 100 rupijų buvo pašvenčiami įvairiems įvykiams.
Tuo metu mohuras buvo lygus 10 rupijų.

Nusmukus Didžiųjų mogolų valstybės galiai daug Indijos valdovų ėmė kaldinti nuosavus mohurus. Pvz., Asamas XVI–XIX a. kaldino savu aštuonkampio formos mohurus.

Nepalo mohurai[taisyti | redaguoti kodą]

Nepal30005.JPG Nepal30007.JPG
Valdovo Prakash Malla kaldintas sidabrinis Nepalo mohuras.

Nepalo mohurai buvo kaldinami iš sidabro, pirmieji (1566 m.) svėrė apie 5,6 g.

Nuo 1750 m. ėmė kaldinti ir auksinius mohurus, kurių masė irgi buvo 5,6 g. Nominalai buvo 1/128, 1/64, 1/32, 1/16, 1/8, 1/4 ir 1/2 mohuro bei 1,5 ir 2 mohurų.

Britų Indijos mohurai[taisyti | redaguoti kodą]

1765 m. Britų Rytų Indijos kompanija ėmė kaldinti nuosavus auksinius mohurus. 1835 m. mohurai buvo suvienodinti, jų averse imtas kaldinti Anglijos karaliaus portretas. Tuometinis mohuras svėrė 11,664 g, jame buvo 10,692 g gryno aukso – tai yra, jis mase atitiko rupiją, todėl jį dažnai vadino auksine rupija. 1 auksinė rupija buvo prilyginta 15 sidabrinių rupijų.

Nuo 1870 m. ėmė kaldinti auksines monetas, kurių nominalai buvo 30, 15, 10 ir 5 rupijos (t. y., 2, 1, 2/3 ir 1/3 mohuro). Paskutinės auksinės monetos Britų Indijoje buvo nukaldintos 1918 m.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Žodis mohur ar mohor kilęs iš sanskrito skr. mudra 'simbolis; antspaudas; žiedas (piršto)'. Senovėje dokumentus ir aktus užantspauduodavo žiedo atspaudu vaške ar rašaliniu atspaudu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mughal Coinage at RBI Monetary Museum. Retrieved on 4 May 2008.