Moščino kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moščino kultūra
IV a. – VII a.
Dab. valstybės Rusija (Kalugos, Oriolo ir Tulos sritys)
Ist. regionas Okos baseinas
Amžius Geležies amžius
Lingvistinė grupė rytų baltai (rytų galindai)

Moščino kultūra – IV a. – VII a. archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1888 m. N. Bulyčiovo tirtą Moščino piliakalnį prie Mosalsko, Kalugos sritis.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moščino kultūra buvo paplitusi Rusijos Federacijos Kalugos, Oriolo ir Tulos srityse. Artima Juchnovo kultūrai.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moščino kultūros žmonės gyveno nedideliuose piliakalniuose, neįtvirtintose gyvenvietėse, stulpinės konstrukcijos pastatuose su atviru židiniu. Kartais naudodavosi Okos genčių paliktomis gyvenvietėmis. Vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais, juvelyrika – gaminti spalvoto emalio saulės ir mėnulio formos pakabučiai.

Mirusieji laidoti sudeginti. Manoma, Moščino kultūros gyventojų religiniai papročiai buvo artimi žemdirbių papročiams. Moščino kultūra priskiriama baltams – rytų galindų gentims). VIII a. Moščino kultūros žmones išstūmė viatičiai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Moščino kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 513 psl.