Mišučių piliakalnis

Koordinatės: 55°52′55.4″ š. pl. 21°24′44.6″ r. ilg. / 55.882056°š. pl. 21.412389°r. ilg. / 55.882056; 21.412389
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mišučių piliakalnis
Mišučių piliakalnis
Mišučių piliakalnis
Koordinatės
55°52′55.4″ š. pl. 21°24′44.6″ r. ilg. / 55.882056°š. pl. 21.412389°r. ilg. / 55.882056; 21.412389
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Aukštis 9–26 m
Plotas 50 x 40 m
Priešpilis 17 x 40 m
Naudotas I tūkstantmetisII tūkstantmečio pr.
Žvalgytas 1956, 1960, 1966, 1982, 1992 m.
Registro Nr. u. k. 23793, 23794, 5227
/ A467KP, AR509 /

Nausodžio, Mišučių piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Pilale, Mongirdo pilale (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklų kompleksas: unikalūs kodai – komplekso 23793, piliakalnio 5227, papėdės gyvenvietės 23794, senas registro kodas A467KP, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR509) – piliakalnis su priešpiliu ir papėdės gyvenviete pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Nausodžio kaime (Žalgirio seniūnija), Minijos kairiajame krante.

Pasiekiamas keliu KretingaRaguviškiaiBudriai, ties naftos gręžiniais pasukus į Nausodžio kaimo V. Mongirdo gatvę. Stūkso 450 m į vakarus nuo jos, laukų pakraštyje, einant link Minijos.

Piliakalnio kompleksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Minijos kairiajame krante, į upės slėnį įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje, kurį iš vakarų pusės juosia platus ir gilus upės slėnis, o rytų - šiaurės rytų pusėje – buvusio bevardžio upelio slėnis. Šlaitai statūs, nuo 9 m aukščio rytų pusėje iki 26 m aukščio vakarų – šiaurės vakarų pusėje.

Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 50 m ilgio ir 40 m pločio, žemėjanti link šiaurinio galo, kuris yra 1,5 m žemiau pietinės dalies. Į pietus nuo jos supilti du gynybiniai pylimai. Aikštelės pietiniame krašte esantis pylimas 40 m ilgio, 1,5 m aukščio, iki 30 m pločio. Išorinis 2 m aukščio pylimo šlaitas leidžiasi į užslinkusį 3 m pločio griovį, už kurio kyla antras 0,2 m aukščio ir 7 m pločio pylimas. Pastarojo 50 cm aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 10 m pločio ir 0,8 m gylio antrą griovį.[1]

Į pietus nuo įtvirtinimų yra 40 m ilgio rytų – vakarų kryptimi ir 17 m pločio priešpilis, kurį pietuose saugojo apie 1,1 m aukščio pylimas.

Į pietus ir pietryčius nuo priešpilio 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis.

Papėdės gyvenvietė ir priešpilis labai apardyti arimų. Visi pylimai ariant paskleisti, o grioviai – užpilti, priešpilio pylimas sunaikintas melioracijos darbų metu. Aikštelės šiaurinė dalis nuplauta šalia tekėjusio upelio. Šiaurinėje papėdėje išliko 1941 m. raudonarmiečių pradėta statyti atsparioji ugniavietė. Piliakalnis apaugęs mišku, dalis priešpilio ir papėdės gyvenvietė dirvonuoja.

Teritorijos plotas – 5,9907 ha.

Aplinkiniai piliakalniai

Nagarbos piliakalnis 14 km
Kurmaičių piliakalnis 10 km
Auksūdžio piliakalnis 17 km Vėlaičių piliakalnis 9 km
Kartenos piliakalnis 5 km
Palangos piliakalnis 22 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gandingos piliakalnis 24 km
Vieštovėnų piliakalnis 20 km
Ėgliškių (Andulių) piliakalnis 11 km
Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu 3 km
Kalno Grikštų II piliakalnis 2,7 km
Antkalnio piliakalnis 8 km
Kačaičių piliakalnis 2,7 km
Žvaginių piliakalnis 23 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis buvo Mišučių dvaro žemėje, kuri dabar priklauso Nausodžio kaimui. Vietos gyventojų vadinamas Pilale, rečiau – Mongirdo pilale. Pastarąjį vardą gavo nuo Mišučių dvarininkų Mongirdų pavardės.

Padavimai pasakoja, kad Mongirdo pilalėje seniau naktimis vaidendavosi, pasirodydavo šmėklos. Piliakalnio aikštelėje buvusi skylė, į kurią įmestas akmenukas tarsi laiptais ilgai bildėdamas riedėdavo, kol nukrisdavo ant gelmės dugno. Pilalės požemiuose yra rūsiai su sidabro ir aukso skryniomis. Nemažai lengvatikių bernų ėjo naktimis užburtųjų lobių ieškoti, bet niekam jų aptikti nepavyko.[2]

1972 m. piliakalnis paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR509),[3] 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą,[4] 1997 m. kartu su papėdės gyvenviete registruotas nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (kodas A467K),[5] 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu (kodas A467KP),[6] 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.[7]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. pr. žvalgė Liudvikas Kšivickis, 1956 m. – Vladas Šaulys,[8] 1960 m. – Juozas Mickevičius,[9] 1966 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius),[10] 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas).[11]

1966 m. piliakalnio aikštelės vakariniame ir pietvakariniame pakraščiuose pastebėtas iki 0,8 m storio kultūrinis sluoksnis (juoda maišyta žemė su molio tinko gabalėliais).

1992 m. į pietryčius - pietus nuo priešpilio rasta arimo apnaikinto kultūrinio sluoksnio pėdsakų.

Preliminariai datuojamas I tūkstantmečiuII tūkst. pradžia.[12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 110, eil. Nr. 448
    Lietuvos piliakalniai. Atlasas. Parengė Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 456-457
  2. Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos valsčiai. Kartena. – Vilnius, 2012. – P. 103
    Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. Archeologija. 2002-2005. – Vilnius, 2006. – T. 2. – P. 207
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 136
  4. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978-1990 m.) .– Vilnius, 1993. – D. 1. – P. 64
  5. Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14
  6. Valstybės žinios – 1998 m. gegužės 27 d. – Nr. 49
  7. Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 5 d. – Nr. 58-2034
  8. Piliakalnis, vad. Pilale, buv. Mišučių d., Nausodžio km., Žalgirio apyl. Archeologinio paminklo pasas. Parengė Vladas Šaulys, 1956 07 25. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 7. – L. 33-36
  9. Kretingos raj., Nausodžio pilalė, buv. Mišučių Mongirdo pilalė. Foto J. Mickevičiaus 1960 m. – Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinys. – KM-IF1399
  10. Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 146. – L. 37-38
  11. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1. – B. 14. – L. 36-37
  12. Julius Kanarskas. Archeologijos paminklai. – Lietuvos valsčiai. Kartena. – Vilnius, 2012. – P. 613

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos piliakalniai
  • „Nausodžio, Mišučių piliakalnis su gyvenviete“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-07-30.
  • „Nausodžio, Mišučių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Pilale, Mongirdo pilale“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-07-30.
  • „Nausodžio, Mišučių piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-07-30.
  • Kartenos apylinkių proistorė
  • Kretingos krašto enciklopedija - Nausodžio piliakalnis Archyvuota kopija 2017-07-31 iš Wayback Machine projekto.