Misterijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Misterijos (iš sen. gr. μυστήριον – „paslaptingumas, paslaptinga šventenybė“) – senovės graikų ir romėnų ritualiniai kultai, susiję su iniciacija. Pirmosios tokio tipo misterijos buvo Eleuzinų misterijos, prasidėjusios dar Mikėnų civilizacijos laikotarpiu. Misterijų kultas ypač suvešėjo vėlyvojoje antikoje. Romos imperatorius Flavijus Klaudijus Julijanas pradėjo net 3 skirtingų misterijų tradicijas, jų tarpe ir žymųjį mitraizmo kultą. Vėliau daug šių elementų perėjo į ankstyvąją krikščionybę. Justinas Kankinys neigdamas tą panašumą jį pavadino demoniška imitacija.

Misterinės religijos helenistiniame pasaulyje sudarė vieną iš trijų religijos formų greta imperinio kulto ir filosofinių tikėjimų. Tačiau dalyvavimas misterinėse religijose netrukdė žmogui būti ir kitų dviejų sekėju. Bet jei viešojoje religijoje praktiškai dalyvavo kiekvienas gyventojas, tai į misterijas buvo patenkama inicacijos ritualo metu. Nors misterijos dalinai kopijavo viešąją religiją, tačiau čia daugiau dėmesio teikta mistiniams jos elementams. Senovės Romoje krikščionybė taip pat buvo laikoma vienu iš misterinių tikėjimų, tačiau ji užuot likusi sektos pobūdžio tikėjimu pretendavo į viešosios religijos statusą, todėl ir susilaukė persekiojimų.

Misteriniai kultai išlaikė archaiškus, indoeuropiečių proreligiją siekiančius ritualus, siūlė žmonėms sugrįžimą prie savo šaknų, pirmykščio tikėjimo.

Greta tradicinių Eleuzinų, Mitros, Dionizo, Orfėjo misterijų taip pat gyvavo ir iš kitų kultūrų mitų sukurtos misterijos (Izidės, Sabazijaus, Kibelės).