Mirtinoji dozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mirtinoji dozė (angl. lethal dose) – tam tikros cheminės medžiagos ar spinduliuotės gebėjimo sukelti mirtį rodiklis. Medžiagų dozės paprastai išreiškiamos veikliosios medžiagos kiekiu kūno masės vienetui (dažniausiai mg/kg).

Net ir vienos rūšies skirtingų individų gebėjimas atsispirti kenksmingoms medžiagoms ar spinduliuotei yra skirtingas, be to, priklauso nuo fiziologinės būsenos, todėl ir mirtinosios dozės yra labai individualios. Pateikiant apibendrintas mirtinosios dozės išraiškas jos konkretizuojamos nurodant tikimybę, kad atsitiktinai paimtas individas mirs, arba dalį populiacijos, kurį žūtų, jei kiekvienas jos narys gautų tokią dozę.

Dažniausiai naudojamas mirtinumo (letalumo) rodiklis yra medianinė mirtinoji dozė (LD50, kitaip LD50) – dozė, nuo kurios miršta 50% populiacijos narių. LD50 charakteristika dažnai apibūdinamas nuodingųjų gyvūnų, pvz., gyvačių, nuodų mirtinumas.

Tiriant vaistus ar kitus preparatus, kurie gali būti toksiški, eksperimentuose su gyvūnais nustatinėjamos mirtinosios dozės.

Mirtinosios dozės priklauso ne tik nuo gyvūnų rūšies, bet ir nuo veikliosios medžiagos patekimo į organizmą būdo. Pvz., agentui patekus į kraują mirtinosios dozės būna mažiausios, o praryjant – didesnės.

Mirtinosios dozės žmonėms nustatomos ekstrapoliuojant dozes, nustatytas bandymuose su gyvūnais (pelėmis ar šunimis) arba žmonių ląstelių kultūromis. Pagal gyvūnus nustatytos mirtinosios dozės žmonėms koreliuoja su letalumu žmogui, tačiau klaidos kartais labai didelės, nes bandomųjų gyvūnų fizologija kartais labai skiriasi nuo žmogaus fiziologijos.