Minolas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Minolas (angl. minol) – karinė sprogstamoji medžiaga, sukurta Antrojo pasaulinio karo pradžioje D. Britanijos Admiraliteto tam, kad būtų galima ekonomiškiau vartoti turimas TNT ir heksogeno atsargas, kurių trūko. Minole naudojami aliuminio milteliai ryškiai pailgina sprogimo impulsą, dėl ko minolas darosi labai tinkamas povandeniniams sprogmenims užtaisyti. Minolas ir buvo sukurtas užtaisyti jūrų minoms, giluminėms bomboms ir torpedoms, šie sprogmenys būna efektyvesni, jei užtaisyti sprogstamąja medžiaga su ilgu sprogimo impulsu nei su didesniu brizantiškumu.

Minolas netinka naudoti vamzdinių ginklų su dideliu pradiniu greičiu šaudmenims (pvz., patrankų sviediniams), kadangi perkrovai viršijus 250 g atsiranda detonacijos rizika.

Paprastai buvo naudojamos keturios minolo receptūros (svorio procentais):

• Minol-1: 48 % TNT, 42 % amonio nitrato ir 10 % aliuminio miltelių.
• Minol-2: 40 % TNT, 40 % amonio nitrato ir 20 % aliuminio miltelių.
• Minol-3: 42 % TNT, 38 % amonio nitrato ir 20 % aliuminio miltelių.
• Minol-4: 40 % TNT, 40 % amonio nitrato ir kalio nitrato (santykiu 90/10) ir 20 % aliuminio miltelių.

Maždaug nuo 1950 m. minolą ima keisti modernesnėmis polimerais klijuotomis sprogstamosiomis medžiagomis, kurios efektyviau sprogsta ir stabilesnės laikant. Dabar minolas laikomas moraliai pasenusia sprogstamąja medžiaga. Šiandien sutinkami minolu užtaisyti šaudmenys paprastai būna nesprogę šaudmenys iš senesnių laikų negu 7-tas XX a. dešimtmetis.