Minkštanosė kulka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Minkštanosės šautuvų kulkos su variniu apvalkalu
.303 British kalibro šautuvo šovinys su minkštagale kulka, skirtas medžioklei
Apkaba su minkštanosiais .303 British šoviniais

Minkštanosė kulka (angl. soft-point bullet, SP, JSP, taip pat angl. soft-nosed bullet) – švininė ekspansyvioji kulka, kurios apvalkalas nedengia kulkos priekio, ir ten matyti švinas.

Tokias ekspansyviąsias kulkas kartais vadina pusiau apvalkalinėmis (angl. semi-jacketed round), bet šis pavadinimas nėra tikslus. Yra kulkų, kurios yra pusiau apvalkalinės (t. y., jų nosis be apvalkalo), bet ten matyti ne minkštas švinas, o kieta šerdis. T.y., tokia pusiau apvalkalinė kulka yra ne ekspansyvioji, o šarvamušė. Pvz., rusiškų šovinių SP-6 ir SP-10 kulkos turi priekyje matomas volframo karbido šerdis. [1]

Ėmus šovinius užtaisinėti korditu, buvo pastebėta, kad dideliu greičiu, kurį suteikia korditas, iššaunamos švino kulkos vamzdyje apdyla. Dėl to vamzdžių vidus ėmė žymiai sparčiau užsiteršti švino apnašomis, ypač graižtvinių vamzdžių. Kulkas ėmė apvilkti kietesnio metalo apvalkalėliais, kurie mažino vamzdžių užsiteršimą. Kulkų apvalkalai padidino kulkų pramušamąją gebą, tačiau sumažino minkštiems taikiniams daromų žaizdų sunkumą. Tuomet buvo sukurtos minkštanosės kulkos – pusiau apvalkalinės kulkos su minkštomis šerdimis, kurių apvalkalas apsaugo vamzdį nuo taršos, o minkšta nosis pataikius plojasi, dėl ko kulkos skersmuo ima didėti perplėšdamas apvalkalą. Minkštanosės kulkos veikia panašiai kaip ir dubianosės, tik šių plėtimasis (ekspansija) intensyvesnis.

Minkštanosės kulkos yra retesnės už dubianoses.

Minkštanosių privalumai, lyginant su dubianosėmis:

  • Jos lėčiau plečiasi ir giliau prasiskverbia, todėl tinka tais atvejais, kur dubianosės nesuveikia. Minkštanosės kulkos yra efektyvesnės, jei reikia pramušti tvirtą sluoksnį, o tik tada pradėti plėstis ir daryti didžiąją žalą. Į tokį taikinį pataikiusi dubianosė kulka išsyk ima plėstis ir gali nepramušti tvirto paviršinio sluoksnio.
  • Minkštanosės kulkos turi normalios formos (iškilią) nosį, todėl šoviniai su tokiomis kulkomis paprastai be problemų veikia ginklų dėtuvėse. Tuo tarpu kai kuriuose ginkluose dubianosių kulkų šoviniai linkę strigti. Tai būdinga nemažai daliai senesnių modelių karinių ginklų, pvz., pistoletų, kurie skirti naudoti tik apvalkalines kulkas. Daug paskutinių metų dėtuvinių ginklų sukonstruoti taip, kad galėtų naudoti šovinius su dubianosėmis kulkomis. Naudojant savigynai senesnius karinio tipo pistoletus, tinka minkštanosiai šoviniai, kurių kulkos dėl ekspansijos turi didesnę stabdomąją gebą, negu apvalkalinės kulkos, ir kurie patikimiau veikia dėtuvėse, negu dubianosiai šoviniai.

Kariniai ginklai buvo konstruojami naudoti tik su apvalkalinėmis kulkomis, kadangi Hagos konvencija draudė kare naudoti ekspansyviąsias kulkas. Tačiau šis apribojimas negalioja ne karo situacijose, pvz., medžioklėje, asmeninėje savigynoje ir kovoje su nusikaltėliais.

Pusiau apvalkalinės minkštanosės kulkos paprastai angliškai žymimos JSP (angl. Jacketed Soft Point).

Minkštanosių kulkų variantas yra plokščiagalės minkštanosės kulkos. Plokščias priekis užtikrina spartesnę plėtrą. Be to, šoviniai su tokiomis kulkomis buvo būtini šautuvams su vamzdiškomis dėtuvėmis (pvz., vinčesteriams), naudojantiems šovinius su centrinio dūžio kapsulėmis. Tokiose dėtuvėse šoviniai nosimis remiasi į priekyje esančių šovinių tūtelių dugnelius, kur yra kapsulės. Stipresnis smūgis gali priversti smailią kulkos nosį įmušti priekyje gulinčio šovinio kapsulę. 2005 m. [2] buvo sukurtos kulkos su polimeriniais smaigaliais, kurie ne tik pagerino kulkų balistiką, bet ir užtikrina saugumą vamzdiškose šautuvų dėtuvėse. [3]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Minkštanosė kulka – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka