Miklucho–Maklajaus etnologijos ir antropologijos institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Rusijos mokslų akademijos Miklucho–Maklajaus etnologijos ir antropologijos institutas (rus. Институт этнологии и антропологии им. Н. Н. Миклухо-Маклая РАН) – vienas svarbiausių Rusijos mokslų akademijos kultūrinės, socialinės ir fizinės antropologijos studijų centrų, veikiantis Maskvoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkurtas 1933 m. Leningrade (dab. Sankt Peterburgas), 1943 m. evakuotas į Maskvą. Ištakos oficialiai siejamos su Petro I laikais įsteigta kunstkamera, 1947 m. pavadintas vardu N. Miklucho–Maklajaus, kuris 18711877 m. tyrinėdamas Naująją Gvinėją ieškojo galimybių paversti ją Rusijos kolonija. Tarybiniu laikotarpiu institutas veikė ne tik kaip mokslo institucija, bet ir kaip vienas analitikos bei propagandos centrų.

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

2008 m. buvo 18 padalinių, dirbo daugiau kaip 200 specialistų. Oficialiais duomenimis, kasmet išleidžiama apie 50 monografijų. Svarbesni tęstiniai leidiniai: kasmet leidžiamas leidinys „Rasės ir tautos“ (Rasy i narody), žurnalas „Etnografinė apžvalga“ (Ėtnografičeskoe obozrenie), „Antropologijos žinynas“ (Vestnik antropologu), „Rusijos etnografo biblioteka“ (Biblioteka Rossijskogo etnografą) ir kiti.

Etninės kultūros, istorijos, etninių grupių tarpusavio santykių ir konfliktų tyrimai daugiausia atliekami buvusios TSRS ir buvusiose socialistinėse šalyse. XXI a. pradžioje pirmenybė teikiama tyrimams Rusijoje, NVS šalyse. Siekiama padėti Rusijos federacijos politinei vadovybei vykdyti efektyvesnę vidaus ir užsienio politiką.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ramūnas Trimakas. Miklucho–Maklajaus etnologijos ir antropologijos institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 87 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]