Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija
Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija arba Bonos konvencija – tarptautinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti migruojančius gyvūnus ir jų buveines. Konvencija buvo inicijuota Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos, priimta 1979 m. Bonoje ir įsigaliojo 1983 m. 2012 m. duomenimis ją yra priėmę 117 valstybių.[1]
Turinys |
Istorija [taisyti]
Konvencijos ištakos siekia 1972 m. Stokholme vykusią Žmogaus aplinkos konferenciją, kurioje buvo pateikta rekomendacija paruošti konvenciją, saugančią migruojančias rūšis. Po kelių metų Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa inicijavo jos rengimą ir 1979 m. birželio 23 d. Bonoje vykusio susirinkimo metu pateikė pasirašymui. Konvencija įsigaliojo 1983 m. lapkričio 1 d. Nuo 1985 m. kas trejus metus vyksta šalių narių konferencijos, kuriose aptariami svarbiausi konvencijos įgyvendinimo klausimai.
Turinys [taisyti]
Konvencija siekia apsaugoti valstybių sienas kertančius migruojančius gyvūnus, kuriems kyla išnykimo pavojus. Konkretus rūšių sąrašas pateikiamas pirmajame bei antrajame sutarties priede ir prireikus gali būti keičiamas narių konferencijų metu. Konvenciją priėmusios šalys įsipareigoja pasirūpinti pirmojo priedo rūšimis, jeigu jos migruoja per jų teritoriją: išsaugoti buveines, netrikdyti gyvūnų judėjimo, riboti jiems galinčią pakenkti veiklą, drausti medžioklę, gaudymą. Antrojo priedo rūšys yra tokios, kurių išsaugojimas reikalauja dviejų ar daugiau valstybių glaudaus bendradarbiavimo. Konvencija reikalauja, kad tokiais atvejais susijusios šalys tarpusavyje priimtų detalius vieną ar kelias rūšis liečiančius susitarimus. Lig šiol yra priimta virš dešimties tokių sutarčių.[2]
Susitarimai ir memorandumai [taisyti]
Susitarimai yra atskiros sutartys, priimtos siekiant įgyvendinti Bonos konvencijos tikslus:
- Susitarimas dėl banginių apsaugos Juodojoje ir Viduržemio jūrose bei gretimame Atlanto regione (ACCOBAMS);
- Susitarimas dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose (ASCOBANS);
- Sutartis dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (Londono sutartis);
- Susitarimas dėl ruonių apsaugos Vatų jūroje;
- Susitarimas tarp Afrikos ir Eurazijos dėl migruojančių vandens paukščių apsaugos;
- Susitarimas dėl albatrosų ir audrašauklių apsaugos;
- Susitarimas dėl gorilų ir jų buveinių apsaugos.
Supratimo memorandumai (angl. Memorandum of Understanding) yra silpnesnio pobūdžio susitarimai, priimti Bonos konvencijos rėmuose:
- dėl meldinės nendrinukės apsaugos;
- dėl diugonių apsaugos;
- dėl migruojančių ryklių apsaugos;
- dėl saigų apsaugos;
ir kt.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Parties to the Convention on the Conservation of Migratory Species of Wild Animals, CMS
- ↑ Philippe Sands. Principles of international environmental law. Cambridge University Press, 2003, p. 608-610
Nuorodos [taisyti]
- Oficialus puslapis
- Konvencijos tekstas: lietuvių k., anglų k.
