Miesto kohortos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Miesto kohortos (lot. Cohortes urbanae) – senovės Romos karinės pajėgos Romos miesto vidaus tvarkai palaikyti. Jas įkūrė imperatorius Augustas, norėdamas atsvaros vis didesnę įtaką įgyjančiai pretorionų gvardijai. Miesto kohortoms vadovavo miesto prefektas.

Pareigos[taisyti | redaguoti kodą]

Jų pagrindinė paskirtis buvo policinė tarnyba Romoje ir kova su gaujomis, kurios dažnai viešpatavo Romos gatvėse respublikos laikais. Miesto kohortos veikė kaip sunkiosios policijos pajėgos, galinčios malšinti maištus. Tuo tarpu jų kolegos vigilai kasdien patruliuodavo gatves ir užsiimdavo priešgaisrine apsauga.

Kaip treniruotos sukarintos pajėgos miesto kohortos retais atvejais būdavo naudojamos ir kaip karinės pajėgos, bet taip būdavo tik labai sunkiose situacijose.

Skirtingai negu vigilai, kurie daugiausiai veikdavo naktimis kaip gatvių sargai bei gaisrininkai, miesto kohortų nariai buvo laikomi legionieriais, bet gaudavo didesnes algas negu karinių legionų legionieriai, bet mažesnes, negu pretorionai. Miesto kohortų legionieriai gaudavo ir šiek tiek didesnius donativus nei paprasti legionieriai, bet mažesnius negu pretorionai.[1]

Miesto kohortas sudarė devynios kohortos po maždaug tūkstantį žmonių. Jose tarnauti galėjo tik Romos piliečiai.

Organizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pradžioje Romoje buvo trys miesto kohortos, kiekvienai kohortai vadovavo vienas tribūnas ir šeši centurionai. Flavianų laikais kohortų skaičius padidėjo iki keturių. Kiekvieną kohortą sudarydavo apie 500 vyrų. Kohortose tarnauti galėdavo tik Romos piliečiai.

Vėliau miesto kohortos buvo sudarytos ir Romai priklausančiuose Kartaginos mieste bei Lione.[2]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Southern, Pat (2006). The Roman Army: A Social & Institutional History. New York: NY: Oxford University Press, 119-120.
  2. The Imperial Roman Army [1]