Miestų planavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Miesto planavimas. Honkongas

Miestų planavimas (angl. urban planning) – sritis apimanti aglomeracijos, miesto, arba miestelio žemės panaudojimą, tirianti aspektus sietinus su socialinės aplinkos statyba bendruomenei, ar savivaldos vienetams.

Aplinkos apsauga ir aplinkos išsaugojimas yra vieni svarbiausių miestų planavimo tikslų.

Celės[taisyti | redaguoti kodą]

Vieni sėkmingiausiai suplanuotų miestų susideda iš dalių (arba celių). Pavyzdžiui, parkų, komercinės paskirties pastatų ir gyvenamųjų pastatų. Dažnai šias celes skiria gatvės. Paprastai kiekvienoje celėje yra unikalūs monumentai. Komercinės paskirties plotai ilgainiui tampa diverifikuoti.

Planavimas ir transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat labai svarbus veiksnys miestų planavime yra miestų transporto sistemų planavimas.

Tarp miesto apgyvendinimo tankumo ir keliavimo būdų juo egzistuoja gerai ištirtas ryšys.

Geros kokybės susisiekimas suteikia pagrindą tam tikrų miesto dalių vystymuisi. Vystymasis, peržengęs tam tikras apgyvendinimo ribas gali greitai perpildyti transportą.

Gerai planuojamuose miestuose, tose vietose, kur yra geras susisiekimas, gerai išvystyta susisiekimo infrastruktūra, siekiama pritraukti į tas vietas kuo daugiau gyventojų, ar darbuotojų. Geriausias pavyzdys – leidimai statyti aukštus pastatus tose vietose. Pavyzdžiui, leidimai statyti aukštus pastatus arti traukinių stočių, arba daugiajuosčių kelių ir leisti mažaaukštę statybą toliau.

Gyventojų tankiui apskaičiuoti naudojama keletas metodų. Dažnai naudojamas Pastatų aukštų ir ploto santykio metodas. Miesto rajonas, kuriame mažesnis nei 1,5 santykis, gali būti vertinamas, kaip retai užstatytas rajonas. Tuo tarpu, kur santykis viršija 5, galima vertinti, kaip itin tankiai apgyvendintą plotą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Miestų planavimas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka