Mieliatilčio piliakalnis
| Mieliatilčio piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Mieliatilčio piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Ignalinos rajonas | ||
| Seniūnija | Naujojo Daugėliškio seniūnija | ||
| Aukštis | 1-4 m | ||
| Plotas | 62x42 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis | ||
| Žvalgytas | 2004 | ||
| Registro Nr. | VT257 / 31117 | ||
Mieliatilčio piliakalnis – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 31117; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. VT257) Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Mieliatilčio, Naujojo Daugėliškio seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Naujasis Daugėliškis – Rimšė neprivažiavus Dysnos pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, pavažiavus miško keliuku 2 km, laikantis dešinės, iki pat kelio galo prie Dysnos – yra 20 m į vakarus.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Dysnos dešiniajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga beveik vakarų – rytų kryptimi, 62x42 m dydžio. Jos rytiniame gale supiltas puslankio formos 50 m ilgio, 0,6 m aukščio, 20 m pločio pylimas, už kurio iškastas 15 m pločio, 0,6 m gylio griovys. Šlaitai į Dysną ir jos krante esančias pelkes statūs, 1–4 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų metu (nuskleistas pylimas, užartas griovys), apsodintas pušimis. Jo pietinį šlaitą plauna Dysna. Išgraužoje matyti iki 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis su degusiais akmenimis, grublėtoji keramika.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas. 2007-02-27; Nr.: KPD-RM-257
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kazlupiškės piliakalnis 8 km | Vaškonių piliakalnis 19 km Vėderinių piliakalnis 19 km |
Niurvėnų piliakalnis 32 km Pūškų piliakalnis 12 km |
| |||||||
| Papiliakalnės piliakalnis 25 km Ginučių piliakalnis 25 km |
|
||||||||||
| Ažušilės piliakalnis 12 km | Ruokiškės piliakalnis 3 km | Adutiškio piliakalnis 28 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Džiugas Brazaitis. Mieliatilčio gyvenvietės // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. Vilnius, 2006, Lietuvos archeologijos draugija; p. 7-10, ISBN 9955-9913-0-5.