Mieško I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mieško I
lenk. Mieszko I
Lenkijos karalius
Mieszko I of Poland.jpeg
Mieškos I paveikslas (dail. J. Mateika)
POL Przemysł II 1295 COA.svg
Piastų dinastija
Gimė: apie 922 m. ar 935 m.
Mirė: 992 m. gegužės 25 d. (~57 metai)
Tėvas: Zemomyslas
Sutuoktinis(-ė): 1)Dubrava,
2)Oda
Vaikai:

Boleslovas I

Lenkijos kunigaikštis
Valdė: 962 m. - 992 m. (~30 metų)
Pirmtakas: Zemomyslas
Įpėdinis: Boleslovas I Narsusis
Veikla: lenkų kunigaikštis ir pirmas istorinis Lenkijos valdovas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Mieško IVikiteka

Mieško I (lenk. Mieszko I, apie 922 m. ar 935 m. – 992 m. gegužės 25 d.) – lenkų kunigaikštis ir pirmas istorinis Lenkijos valdovas.

Piastų dinastijos atstovas, legendinio Zemomyslo sūnus ir Lesteko anūkas. Mieško I buvo Boleslovo I tėvas.

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

965 m. vedė Dubravą, Bohemijos karaliaus Boleslovo I dukterį. 977 m. Dubrava mirė ir 980 m. vedė Odą fon Haldensleben, Dytricho iš Haldenslebeno dukterį.

Apsikrikštijo 966 m., tikriausiai įtikintas savo pirmos krikščionės žmonos arba norėdamas išvengti konfrontacijos su Šventąja Romos imperija vakaruose. Pastatė šv. Jurgio bažnyčia Gniezne, o 968 m. įkūrė pirmąją katedrą Poznanėje (šv. Petro), priklausiusią Magdeburgo arkivyskupijai. Tai laikoma Lenkijos krikštu.

Mieško valdymo metu neturėjo vienos sostinės, savo šalyje jis pastatė keletą pilių, svarbiausios iš jų buvo Poznanė, Gnieznas ir Ostrov Lednicki. Pastaroji buvo apvalus 150 m skersmens fortas su pirmaisiais šalyje mūriniais rūmais.

Iš pirmosios santuokos turėjo sūnų Boleslovą I ir dvi dukteris – Sygrydą ir kitą, kurios vardas nežinomas. Sygryda tapo Švedijos karaliaus Eriko IV žmona, žinoma kaip Sigrida Išdidžioji, vėliau ji buvo Danijos karaliaus Sveimo I žmona ir Danijos bei Anglijos karaliaus Kanuto motina.

Iš antrosios santuokos turėjo tris sūnus: Mieško, Lambertą ir Sventopelką.


Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Lenkija Mieško I valdymo metais

Iškilo kovodamas prieš volyniečių ir veletų gentis bei jų sąjungininką ir Saksonų grafą Vichmaną. 962 m. pradėjo valdyti teritoriją, vėliau gavusią Didžiosios Lenkijos vardą, taip pat Kujaviją ir galbūt Rytų Pamarį (Pomeraniją). Jau X a. 7-ajame dešimtmetyje užkariavo rytinę Vakarų Pamario (Pomeranijos) pusę, apie 10-ojo dešimtmečio pradžią prie savo valstybės dar prijungė Sileziją bei Mažąją Lenkiją.

Daugiausia kariavo Baltijos pajūryje, teritorijoje, vėliau pavadintoje Pamariu (Pomeranija). Jis 972 m. Cedynės mūšyje nugalėjo Odo I, Rytų Saksonijos markgrafą ir taip 976 m. pasiekė Oderio žiotis. 980 m. įkūrė Gdansko tvirtovę.

981 m. Kijevo Rusios kunigaikštis Vladimiras I atėmė teritoriją, žinomą lenkišku vardu Grody Czerwieńskie, bet gali būti kad ši teritorija priklausė kitai vakarų slavų genčiai – lendams, kurių Mieško I nevaldė iki 987/988 m. 986 m. mirus Šventosios Romos imperatoriui Otto II, kiek padvejojęs jis prisiekė lojalumą Šventosios Romos imperatoriui Otto III ir padėjo jam kovoti prieš Polabijos slavus. Pagal vėlesnius Romos popiežiaus įrašus (1085 m.), jis padovanojo valstybę popiežiui ir mainais gavo ją kaip popiežiaus suteiktą feodą dokumentu vadinamu Dagome Iudex.

1999 m. lenkų archeologai atrado Mieško rūmus Poznanėje.

Monumentas Mieškai I Miekovičiuose
Mieško I
Piastai
Gimė: 920/945 Mirė: 992 gegužės 25
Prieš tai:
Zemomyslas
Lenkijos kunigaikštis
960 – 992 gegužės 25
Po to:
Boleslovas I Narsusis