Midžikendai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Amijikenda
Gyventojų skaičius ~1,3 mln.
Populiacija šalyse Kenijos vėliava Kenija (1,3 mln.)
Kalba (-os) midžikendų kalba
Religijos krikščionybė, islamas
Giminingos etninės grupės svahiliai
Commons-logo.svg Vikiteka: AmijikendaVikiteka

Midžikendai (savivardis Amijikenda) – Kenijos tauta, sudaranti apie 5 % visų jos gyventojų. Koncentruojasi rytinėje šalies dalyje, palei visą pakrantę nuo Somalio šiaurėje iki Tanzanijos pietuose. Jie kalba midžikendų kalba, kuri priklauso bantų kalboms ir artima svahilių kalbai.

Etninės subgrupės[taisyti | redaguoti kodą]

Midžikendai nėra vieningi, ir juos sudaro 9 atskiri subetnosai. Pats Midžikendų pavadinimas, oficialiai suteiktas jiems XX a. viduryje, reiškia „9 gyvenvietės“. Midžikendų subetnosai yra Digo, Chonyi, Kambe, Duruma, Kauma, Ribe, Rabai, Jibana, ir Giriama.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Midžikendai dalijasi bendra legendine istorija, kuri teigia, jog jų protėviai atsikėlė iš Šungvajos vietovės. Pirmieji jų įkūrė 5 pirmines gyvenvietes, – aptvertas vietoves su vartų sistema ir netoli esančiu neliečiamu mišku, kuriame gyvena dvasios. Gyvenvietės turėjo apsauginę funkciją priešiškoje aplinkoje, o kiekvienos jų centre buvo užkasta relikvija – fingo. Šis gyvenvietės ir šventosios giraitės kompleksas yra vadinamas Kaja. Pirmosios Kaja buvo Giriama, Džibana, Kambė, Ribė ir Kinondo.

Manoma, kad ankstyvosios Kaja įsikūrė XVI a., o XVII buvo įkurtos ir antrinės Kaja, kurios jau neturėjo fingo relikvijos. Taip Kaja skaičius išaugo iki 9, o kiekviena bendruomenė tapatinosi su savo Kaja. Iš to ir kilo devyni subetnosai.

Skirtingai nei galinguose uostuose gyvenę midžikendams lingvistiškai giminingi svahiliai, midžikendai nesukūrė monumentaliosios architektūros. Dėl to svahiliai juos vadino paniekinančiu terminu wanyika, kas reiškė „krūmynų žmonės“.

Kažkuriuo metu midžikendai apleido Kajas, kurios ir toliau vaidina svarbų vaidmenį jų kultūroje kaip sakralios vietos, į kurias įžengti gali tik genties vyresnieji, ir kuriose priimami sprendimai. Nuo 2008 m. Kaja paskelbtos Pasaulio kultūros paveldu.