Michailas Borisovičius
| Michailas Borisovičius | |
|---|---|
| |
| Michailas Borisovičius | |
| Riurikaičiai | |
| Visas vardas | rus. Михаил Борисович |
| Gimė | 1453 m. Tverė |
| Mirė | 1505 m. (~52 metai) Lietuvos Didžioji Kunigaikštija |
| Tėvas | Borisas Aleksandrovičius |
| Motina | Anastasija |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Sluckaitė |
| Tverės kunigaikštis | |
| Valdė | 1461–1485 m. |
| Pirmtakas | Borisas Aleksandrovičius |
| Įpėdinis | Ivanas III |
Michailas Borisovičius (rus. Михаил Борисович, 1453 m. – 1505 m.) – paskutinis Tverės didysis kunigaikštis (1461–1485 m.).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Siekdamas išsaugoti savo kunigaikštystės savarankiškumą 1483 m. sudarė sąjungą su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karaliumi Kazimieru Jogailaičiu. Netrukus buvo priverstas pripažinti Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III siuzerenitetą, bet slapta palaikė santykius su Kazimieru Jogailaičiu. Ta dingstimi Ivanas III 1485 m. užėmė Tverę ir prijungė Tverės kunigaikštystę prie Maskvos valstybės – taip baigėsi ilgus metus trukusi Maskvos ir Tverės kunigaikščių kova dėl valdžios Rusioje. Michailas Borisovičius pabėgo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją. Kazimieras Jogailaitis dovanojo jam dvarus Lososinoje (Smolensko vaivadija) ir Pečichvostuose (Voluinė), bet padėti kovoti su Ivanu III atsisakė.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Michailas Borisovičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 21 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Карамзин Н. М. История государства Российского. Том IV, глава VIII;
- Janet Martin. Medieval Russia 980–1584 (Cambridge: Cambridge University Press, 1995), 176;
- John Fennell. Princely Executions in the Horde 1308–1339, Forschungen zur Osteuropäischen Geschichte 38. 1988.
.svg)
.svg)
