Miškotyra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Miškotyramiškininkystės mokslo kryptis, nagrinėjanti miško tyrimo pagrindus, metodus, procedūras, priemones ir miško prigimtį, medžių ir medynų augimo sąlygas, miško auginimo ir naudojimo technologijas, miškų ūkio organizavimo tvarką.

Objektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškotyros objektas yra miško ekologija, miškininkystė, miško eksploatacija, medienos naudojimas, miško ekonomika ir politika. Dėl gamtos sąlygų įvairovės ir su ja susijusių miško ūkio tvarkymo ypatumų atsirado taigos miškotyra, stepių miškotyra, kalnų miškotyra. Svarbiausi miškotyros klausimai: medžiagų ir energijos apykaita miške, medžių ir medynų biologinės savybės, jų formavimosi dėsniai, miško tipologija, zoniškumas, rūšių kaita, miškų rajonavimas, kartografavimas, miškotvarka ir tvarkymas, miškininkavimo moksliniai pagrindai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozapas MažeikaMiškotyra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 240 psl.