Miško medelynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Miško medelynasmiškų urėdijos padalinys, žemės sklypas ar specializuotas ūkis, kuriame auginami medžių ir krūmų sodmenys miškams želdinti.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje pirmasis miško medelynas buvo įkurtas Alytuje 1928 m. Paplito mišrūs medelynai, kuriuose auginami miško ir dekoratyvinių augalų sodmenys. Visos miško urėdijos turi daigynus ir medelynus. Didžiausi miško medelynai: Jonavos, Vilniaus, Kretingos, Dubravos, Tytuvėnų, Tauragės, Kaišiadorių, Telšių, Panevėžio miškų urėdijų. Didžiausias šalyje miško medelynas, užimantis 81 ha plotą yra Rokiškio miškų urėdijoje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medelynuose dažniausiai auginami pagrindinių medžių rūšių (pušys, eglės, ąžuolai, uosiai, juodalksniai, beržai) 2–3 m. sodinukai ir 1–2 m. (rečiau 3 m.) sėjinukai. Miško medelyno plotas dalijamas į dvi dalis: produkuojančiąja, kurioje yra sėjinukų dauginimo ir sodinukų skyriai, ir pagalbinę. [1]

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas Račinskas. Miško medelynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 551 psl.