Mezosfera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mezosfera (gr. Mesos 'vidurinis', sphaira 'rutulys') – atmosferos sluoksnis, esantis 55 - 80 km aukštyje, virš stratosferos. Čia temperatūra pradeda sparčiai kristi ir ties viršutine jos riba nukrinta iki -75 – -90 °C. Vienas būdingiausių mezosferos požymių yra sidabriniai debesys, matomi tik šiltuoju metų laiku. Juos sudaro retai pasklidę ledo kristalai, sklandantys išretėjusioje atmosferoje 39–84 km aukštyje. Viršutinis mezosferos sluoksnis, kur oro temperatūra pasiekia minimumą, vadinamas mezopauze.

Atmosferos slėgis mezosferos viršuje būna 7 Pa.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. NAVICKAS, Juozas. Specialioji fizika. Vilnius: Arvida, 2008, 157 p. ISBN 978-9955-896-35-7.