Mezosfera
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mezosfera (gr. Mesos 'vidurinis', sphaira 'rutulys') – atmosferos sluoksnis, esantis 55 - 80 km aukštyje, virš stratosferos. Čia temperatūra pradeda sparčiai kristi ir ties viršutine jos riba nukrinta iki -75 – -90 °C. Vienas būdingiausių mezosferos požymių yra sidabriniai debesys, matomi tik šiltuoju metų laiku. Juos sudaro retai pasklidę ledo kristalai, sklandantys išretėjusioje atmosferoje 39–84 km aukštyje. Viršutinis mezosferos sluoksnis, kur oro temperatūra pasiekia minimumą, vadinamas mezopauze.