Mezofitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mezofito didžialapės liepos (Tilia platyphyllos) lapai

Mezofitaiaugalai, augantys vidutinio drėgnumo augimvietėse, kur pakanka drėgmės. Tokie lapuočiai augalai paprastai turi šiek tiek kseromorfinių bruožų, kurie padeda taupyti vandenį (kutikulė, gausesnės žiotelės apatinėje lapo pusėje), bet jų nėra daug, jie nelabai efektyvūs, todėl sausringoje aplinkoje šie augalai prastai išgyvena. Karštu sausu oru jie gali perkaisti, jei dirvožemyje stinga vandens (kai vandens netrūksta, tokie augalai aušinasi sparčiai garindami vandenį). Trūkstant vandens jie uždaro žioteles, bet vis viena daug jo praranda, todėl vysta ir po kurio laiko žūsta. Trumpalaikis vytimas yra savotiška adaptacija – suglebęs lapas turi mažesnį saulės veikiamą ir garinantį paviršių. Tačiau vėliau vytimas pereina į plazmolizę ir žuvimą.