Metju ir Hanterio salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:22°22′S 171°43′E / 22.367°S 171.717°E / -22.367; 171.717

Metju ir Hanterio salos (angl. Matthew and Hunter Islands) – dvi negyvenamos salos Ramiajame vandenyne, apie 300 km į rytus nuo Naujosios Kaledonijos bei panašiu atstumu į pietryčius nuo Vanuatu.

Metju sala užima 0,7 km² plotą ir yra 177 m aukščio, o Hanterio sala 0,6 km² ploto iki 242 m aukščio. Abi salas užima ugnikalniai. Metju saloje veikia fumarolės, iki XIX a. stebėtas vulkaninis aktyvumas. Salos sausringos, be gėlo vandens, sunkiai pasiekiamos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Salas XVIII a. pab. atrado britų laivynas ir banginių medžiotojai. Kolonizacijos laikais salos didesnio dėmesio nesulaukė. 1929 m. jas oficialiai aneksavo Prancūzija, tačiau 1965 m. Jungtinė Karalystė jas paskelbė Naujųjų Hebridų kolonijos dalimi. Vanuatu paskelbus nepriklausomybę, salos paskelbtos Ambrimo salų gyventojų nuosavybe, tačiau jokių aktyvesnių veiksmų nesiėmė. Prancūzija Metju ir Hanterio salas laiko Naujosios Kaledonijos valdos dalimi. 1979 m. salose pastatyta automatinė meteorologinė stotis.