Mesjė 71

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mesjė 71

Mesjė 71 (dar žymimas NGC 6838[1]) – kamuolinis spiečius, esantis Strėlės žvaigždyne. Nuo Žemės nutolęs apie 13 000 šviesmečių. Jo regimasis ryškis – 6,1.[2]

Šį spiečių 1746 m. atrado šveicarų astronomas Jean-Philippe Loys de Chéseaux. Ilgą laiką būta abejonių dėl to, kokio tipo šis spiečius. Mesjė 71 buvo klasifikuojamas tiek kaip neįprastai tankus padrikasis spiečius, tiek kaip neįprastai padrikas kamuolinis spiečius.[2]

Atsižvelgiant į tai, kad žvaigždžių koncentracija šio spiečiaus centre, panašu, nėra didelė bei į tai, kokie elementai sudaro šio spiečiaus žvaigždes, sprendžiama, kad šio spiečiaus žvaigždės yra jaunesnės, nei didžiumoje kamuolinių spiečių. Dėl to Mesjė 71 iš pradžių laikytas padrikuoju spiečiumi. XX a. aštuntajame dešimtmetyje astronomai tyrinėjo ryšį tarp šio spiečiaus žvaigždžių ryškumo ir temperatūros. Betyrinėdami spiečiaus žvaigždes, jie aptiko kamuoliniams spiečiams specifinį bruožą. Mesjė 71 buvo klasifikuotas kaip jaunas, padrikos koncentracijos kamuolinis spiečius (vienas mažiausių tokio tipo spiečių).[2]

Šis spiečius matomas pro žiūronus (atrodo kaip blyški šviesos dėmė), jį geriausia stebėti rugsėjo mėnesį.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. NGC 6838. SIMBAD. Nuoroda tikrinta 2021-04-24.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Messier 71. NASA, 2017-10-19. Nuoroda tikrinta 2021-04-24.