Meridianinis skritulys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Meridianinis skritulys iš priekio
Meridianinis skritulys Kuffner observatorijoje Vienoje, Austrija

Meridianinis skritulys – astrometrijos įtaisas, skirtas dangaus kūnų koordinatėms nustatyti. Jo veikimo principas pagrįstas šviesulio zenitinio nuotolio nustatymu, kai jis kerta dangaus dienovidinį (meridianą).

XVII amžiuje šviesulių padėtims nustatyti buvo naudojamas sekstantas, kol 1690 metais Ole Romer (Danija) išrado meridianinį skritulį.

Pirmasis meridianinis skritulys universaliam naudojimui buvo sumontuotas Grinviče 1721 metais. XVIII amžiuje anglų astronomas Jesse Ramsden patobulino šio įtaiso kampų nustatymą pritaisydamas mikrometrą ir mikroskpą. Pirmasis modernus meridianinis skritulys buvo sukonstruotas Grumbridžo observatorijoje. XIX amžiuje buvo sukonstruoti dar du meridianiniai skrituliai Getingene ir Konigsberge, kuriuos sukonstravo Reichenbech ir Johann Georg Repsold.

Konstrukcija ir veikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meridianinio skritulio pagrindinės dalys yra teleskopas – refraktorius ir skritulys su padalomis, kurie pritvirtinti statmenai prie horizontalios ašies, kurios galai yra nukreipti tiksliai į vakarus ir į rytus. Šitaip refraktorius gali judėti tik dangaus dienovidinio plokštumoje ir juo galima stebėti tik kulminuojančius šviesulius. Refraktoriaus objektyvo skersmuo būna iki 20 cm, o jo židinio nuotolis – iki 3 metrų. Objektyvo židinio plokštumoje esantis mikrometras sujungtas su laikrodžiu leidžia tiksliai fiksuoti šviesulio perėjimą per dienovidinį.

Pirmaisiais meridianiniais skrituliais reikėdavo akimi stebėti, kada šviesulys kirs pro okuliarą matomą siūlą, žymintį dangaus dienovidinį. Dabar darbą atlieka CCD kameros ar fotoelektriniai imtuvai, o informaciją apdoroja kompiuteriai. Deklinacija randama pritvirtintu skrituliu, kurio padalos sužymėtos kas 2' ar kas 4'. Mechanizmas, skirtas matuoti kampams susideda iš 2 ar 4 mikroskopų. Rektascensija apskaičiuojama pagal vietos žvaigždinį laiką, todėl reikalingas kuo tikslesnis laikrodis.

Meridianiniu skrituliu atliekami tiek absoliutiniai, tiek santykiniai stebėjimai (vieno šviesulio padėtis kito atžvilgiu). Jų matavimo tikslumas yra apie 0",04.