Menaulionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Menaulionas (gr. μεναύλιον), menaulonas (gr. μέναυλον) – sunki bizantietiška storakotė ietis, nuo 2,7 iki 3,6 m ilgio[1] naudota pėstininkų prieš sunkiąją kavaleriją. Naudota nuo X a.[2]

Ietikotis paprastai būdavo daromas iš ąžuolų ar sedulos medelių. Ietigalis turėdavo 45-50 cm ilgio geležtę.[3]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nikephoros Ouranos, Taktika, 56.8
  2. Timothy Dawson; Angus McBride (2007). Byzantine Infantryman: Eastern Roman Empire c.900-1204 (Volume 118 of Warrior Series). Osprey Publishing.
  3. (1991) Oxford Dictionary of Byzantium. Oxford University Press.