Medicininės atliekos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Konteineris su panaudotomis švirkštų adatomis.

Medicininės atliekos – atliekos, kurios susidaro medicinos pramonėje. Priskiriamos pavojingų atliekų kategorijai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 25 % visų medicininių atliekų yra infekuotos. Dažniausiai susidaro ligoninėse, poliklinikose, ambulatorijose, slaugos namuose, laboratorijose, veterinarijos klinikose, morguose ar kitose su sveikatos priežiūra susijusiose įstaigose.

Sveikatos priežiūros įstaigų atliekos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sveikatos priežiūros įstaigų atliekos – tokios medicininės atliekos, kurios susikaupia sveikatos priežiūros įstaigose ir yra skirstomos į dvi grupes:

  • Nepavojingos medicininės atliekos:
    • Netinkami naudoti vienkartiniai gaminiai: nenaudoti netekę sterilumo plastikiniai švirkštai, lašinės sistemos, kateteriai, guminiai ar plastikiniai vamzdeliai, drenai, vakuuminės kraujo paėmimo sistemos, padėklai, pirštinės, prijuostės, talpyklos, slaugos popierinės atliekos, paklodės, rankšluosčiai.
  • Pavojingos medicininės atliekos:
    • Infekuotos atliekos: klinikinių mikrobiologijos, virusologijos, parazitologijos laboratorijų tiriamų bandinių mikroorganizmų, parazitų kultūros, visos biologinės atliekos iš laboratorijų, dirbančių su pavojingos grupės mikroorganizmais, kraujas, kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga, žmogaus kūno skysčiai, žmogaus ar lavono audiniai, ląstelės, ŽIV, HBV, HCV kultūros, terpės su šiais virusais, infekuotų ŽIV, HBV, HCV asmenų kūno skysčiai, audiniai, ląstelės, kraujo ar jo produktų atsargų likučiai, kūno dalys ir organai, švirkštai su pritvirtintomis adatomis, adatos, adatos su sistemomis, skalpeliai, lancetai, skutimosi peiliukai, chirurginės adatos, grąžtai, siurbliai, Petri lėkštelės, mėgintuvėliai, ampulės, pipetės, stiklo duženos, vamzdeliai, servetėlės, šluostės, tamponai, tvarsčiai, permirkę krauju, ir kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga.
    • Aštrūs daiktai: švirkštai su pritvirtintomis adatomis, pavienės adatos, skalpeliai, lancetai, chirurginės adatos, grąžtai, siurbliai, Petri lėkštelės, mėgintuvėliai, ampulės, pipetės, vamzdeliai, stiklo duženos, skutimosi peiliukai ir panašios atliekos.
    • Farmacinės atliekos: naikintini vaistiniai preparatai ir cheminės medžiagos.
    • Kitos pavojingos medicininės atliekos: nenaudotini prietaisai, turintys gyvsidabrio, sudaužyti gyvsidabrio termometrai, metalo lydiniai su gyvsidabriu, klinikinių laboratorijų cheminių reagentų, fotochemikalų atliekos, rentgeno nuotraukos.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasmet Lietuvoje susikaupia 1,5–2 tūkstančiai tonų medicininių atliekų.

Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalyje nebuvo reglamentuotų medicininių atliekų tvarkymo normų. Dauguma medicininių atliekų buvo išvežamos į buitinių atliekų sąvartynus, organai užkasami.[1] 1992 m. Lietuvoje priimtas aplinkos apsaugos įstatymas, kuris įteisino pavojingų atliekų tvarkymą. 2000 m. buvo patvirtintas sisteminis teisės aktas Lietuvos higienos norma HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“, reglamentuojantis medicininių atliekų tvarkymą sveikatos priežiūros įstaigose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „APLINKOS SVEIKATA. MEDICININĖS ATLIEKOS: GEROS PRAKTIKOS VADOVAS“ (PDF). Valstybinis aplinkos sveikatos centras. 2009. Nuoroda tikrinta 2015-05-01.[neveikianti nuoroda]