Mečys Markauskas
| Mečys Markauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1890 m. spalio 3 d. Giršinai, Mosėdžio valsčius |
| Mirė | 1979 m. sausio 29 d. (88 metai) Kretinga |
| Veikla | teisininkas,žurnalistas, politinis veikėjas |
| Partija | 1920 m. Lietuvos socialdemokratų partija |
| Alma mater | 1917 m. Maskvos universitetas |
Mečys Markauskas (Mečius) (1890 m. spalio 3 d. Giršinuose, Mosėdžio valsčius – 1979 m. sausio 29 d. Kretingoje) – Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Palangos progimnazijoje. 1912 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1917 m. – Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Maskvoje dalyvavo socialrevoliucionierių veikloje.[1]
1918–1920 m. dirbo Kauno darbo inspektoriumi. 1920–1922 m. advokatavo Marijampolėje. 1920 m. Marijampolėje organizavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kuopą, sušaukė Sūduvos socialdemokratų suvažiavimą. 1922 m. išvertė M. Tugan-Baranovskio „Socializmas – visuomenės idealas“.[1]
1922 m. – I Seimo narys, 1923 m. – II Seimo narys. Į I Seimą buvo išrinktas pagal LSDP sąrašą I (Marijampolės) rinkiminėje apygardoje, o į II Seimą išrinktas V (Panevėžio) rinkiminėje apygardoje. I ir II Seimuose priklausė LSDP frakcijai. I Seime priklausė frakcijos prezidiumui (kartu S. Kairiu ir K. Venclauskiu).[1] 1923 m. gruodžio 28-29 d. LSDP XI suvažiavime bei XII ir XIII suvažiavimuose išrinktas LSDP CK nariu. Iš Seimo pasitraukė 1924 m. spalio 2 d., Šiauliuose perėmė mirusio advokato Stasio Lukauskio bylas.[1] 1925 m. balandžio 17 d. LSDP XII suvažiavime skaitė Seimo LSDP frakcijos ataskaitą.
Nuo 1925 m. advokato Kazimiero Venclauskio padėjėjas.[2] Nuo 1926 m. „Naujosios gadynės“, „Socialdemokrato“ bendradarbis. 1931 m. „Socialdemokrato“ redaktorius. Mečio Kauko slapyvardžiu rašė „Aušrinėje“, „Lietuvos žiniose“, „Naujojoje Lietuvoje“.[1] 1929–1948 m. advokatas Šiauliuose.[2] 1948 m. ištremtas į Sibirą, Krasnojarsko kraštą.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Markauskas Mečys, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 364–367.
- ↑ 2,0 2,1 S. Šedbaras. Advokatas ir politikas prieškario Nepriklausomoje Lietuvoje. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2021-04-20.