Mauricijus Griškevičius
| Maurikis (Mauricijus) Griškevičius (Hriškevičius) lenk. Maurycy Hryszkiewicz | |
|---|---|
| Gimė | 1801 m. birželio 8 d. [pagal J.K.: gegužės 27 d.] Šiauliuose |
| Mirė | 1864 m. (~63 metai) Liachovos dvare, Raseinių apskritis, Žemaitija |
| Veikla | teisininkas, istorikas, publicistas, žurnalistas, spaudos darbuotojas. |
Maurikis Griškevičius, Mauricijus Hriškevičius (lenk. Maurycy Hryszkiewicz, 1801 m. birželio 8 d. [pagal J.K.: gegužės 27 d.], Šiauliuose – 1864 m. Liachovos dvare, Raseinių apskritis, Žemaitija) – teisininkas, istorikas, publicistas, žurnalistas, spaudos darbuotojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš nusigyvenusių bajorų. Aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus vyresnysis brolis. 1820–1821 m. mokėsi Vilniaus universiteto Moralinių politinių mokslų fakultete. Priklausė studentų žemaičių grupelei (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius, Kajetonas Nezabitauskis ir kt.), kuri domėjosi Lietuvos praeitimi, lietuvių kalba bei kultūra.
Nuo 1824 m. Šiauliuose Zubovų dvarų iždininkas, nuo 1832 m. dar ir Šiaulių apskrities teismo advokatas. Gyveno savo dvarelyje Andriejave.
Iš Šiaulių ekonomijos archyvo 1850–1859 m. surinktos medžiagos lenkų kalba parašė Šiaulių ekonomijos dvarų istoriją. Joje daug svarbios medžiagos Šiaulių miesto ir apskrities istoriniams, ekonominiams ir etnografiniams tyrimams. Rankraštį Mečislovas Davainis-Silvestraitis 1905 m. išvertė į lietuvių kalbą, tačiau originalo, buvusio Vilniaus mokslo bičiulių draugijos bibliotekoje, likimas nežinomas. Vertimą saugo Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Jo dalis paskelbta leidinyje „Mūsų senovė“. 1860 m. išvertė į lenkų kalbą Motiejaus Valančiaus veikalą „Žemaičių vyskupystė“ (Biskupstwo Żmudzkie, išsp. 1898 m. Krokuvoje).[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rimantas Miknys. Mauricijus Griškevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 186 psl.