Maurice Béjart

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maurice Bejart
Gimė 1927 m. sausio 1 d.
Marselis, Prancūzija
Mirė 2007 m. lapkričio 22 d. (80 metų)

Veikla šokėjas, baletmeisteris

Maurice Bejart (1927 m. sausio 1 d. – 2007 m. lapkričio 22 d.) – prancūzų kilmės šokėjas, baletmeisteris. Šveicarijoje vadovavo Béjart Ballet Lausanne. Žymaus prancūzų filosofo Gaston Berger sūnus.


Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Kūrybos savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Maurice Bejart laikomas baletmeisteriu reformatoriumi, jo kūrybinė kryptis – neoklasika, klasikinis šokis praturtintas moderniojo šokio savybėmis bei liaudies šokio elementais. Spektaklio pagrindas Maurice Bejart kūryboje – emocijos ir jausmai. Pirnybę balete teikė muzikai. Šiuolaikinių baletų tėvu laikė Stravinskį, labai gerbė Vagnerį, kuris ėmė jungti klasikinę ir avangardinę muziką. Kūriniuose naudojo įvairių tautų (japonų, graikų) liaudies muziką. Pagrindinis Bejart herojus – žmogus. Kai kuriuose baletuose Maurice Bejart žmogų vaizduoja kaip sudėtinį, nevienalytį asmenį, kaip, pavyzdžiui, balete „Marlo arba Dievų metamorfozės“, kuriame Marlo vaidmenį šoka net penki šokėjai, siekiantys pavaizduoti charakterio įvairumą. Daugumoje baletmeisterio kūrinių pagrindinės temos buvo meilė ir mirtis. Meilė vaizduota platoniška, tyra – jos dėka gimsta harmonija, bei žemiškoji – jos dėka gyvenimas tęsėsi. Mirtis baletmeisterio nežavėjo. Maurice Bejart viliojo akimirka tarp gyvenimo ir mirties, amžino judėjimo ir ramybės. Mirtį baletuose dažnai pateikdavo moters pavidalu.

Kūrybos apimtis ir žymiausi kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

Maurice Bejart pastatė per 100 spektaklių. Tai ne tik baletai, bet ir operos, operetės, dramos spektakliai. Kūrėjui buvo priimtini ir kameriniai šokiai (šoka keli žmonės) ir masiniai baletai. Didelį dėmesį skyrė kordebaletiniam šokiui, iš šokėjų reikalavo idealios klasikinės mokyklos. Mėgo dideles erdves, tokias kaip stadionus ar aikštes.
Žymiausi kūriniai: Ludwig van Beethoven „9 simfonija“; „Marlo arba Dievų metamorfozės“; „Romeo ir Džuljieta“; „Šventasis pavasaris“, taip pat: „Bolero“ – Maurice Bejart kūrybos emblema. Tai lyg laidojimo apeiga. Solistas šoka ant stalo, o žmonės šokantys aplink jį, siurbia iš jo gyvenimišką energiją. Spektaklio „Bolero“ ištrauka

Šokių trupės, baleto mokyklos[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1960–1987 Maurice Bejart vadovavo tarptautinei šokių trupei „XX a. baletas“, kur kiekvienas žmogus buvo ir solistas ir kordebaleto šokėjas. Garsiausias Maurice Bejart trupės šokėjas buvo Chorche Donas (Brazilija).
  • 1970 Maurice Bejart įsteigė „Mūdros“ mokyklą, Briuselyje, kur buvo ugdomi aktoriai – šokėjai. Buvo dėstoma: klasikinis šokis, flamenko, dainavimas, grojimas būgnais, dramos teatro menas (vaidyba, istorija).
  • 1977 Maurice Bejart įsteigė „Mūdros“ mokyklą, Dakare.
  • 1992 Maurice Bejart įsteigė „Rūdra“ mokyklą, Lausanne. Ši mokykla veikia iki šiol.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Maurice Bejart biografija prancūziškai