Maslenica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maslenica, B. M. Kustodijavas, 1919 m.

Maslenica (rus. Ма́сленица) - šventinis senovės slavų - pagonių apeigų ciklas, kuris kviečia gyventojus "varyti" žiemą ir reikiamai sutikti pavasarį. „Sūrio savaitė“ (Maslenica) švenčiama paskutiniąją savaitę iki Gavėnios. Pagrindiniai šio ciklo aspektai yra blynai ir tradiciniai liaudies susitikimai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki krikščionybės įvedimo Maslenicą šventė savaitę iki lygiadienio ir savaitę po jo[reikalingas šaltinis]. Šį ciklą vadino momentu, kai atsibunda gamta ir žmogaus organizmo sistemoje vyksta pasiruošimas pavasario darbams. Krikščionių bendruomenė pasiliko šią šventę, tačiau dėl pasninko ciklą sutrumpino savaite.

Tradicijos ir apeigos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuolat buvo sakoma, kad Maslenica, tai linksmas atsisveikinimas su žiema ir geranoriškas pavasario sutikimas, kuris atneša į namus gamtos jausmus ir pirmuosius saulės spindulius. Žmonės visada pavasarį laikė nauja gyvenimo pradžia ir garbino saulę, nes ji jiems teikė šilumą ir jėgas. Saulės garbei gyventojai kepė blynus, gamino skanėstus.

Senovėje žmonės manė, kad saulės simbolis yra blynas, nes jis apvalus, geltonas, karštas ir tikėjo, kad valgydami jį jie įgauna dalelę saulės šilumos ir jėgų[reikalingas šaltinis].

Šiaudinė kaliausė - žiemos simbolis.

Su krikščionybės įvedimu pasikeitė ir Maslenicos tradicijos bei apeigos. Kas buvo iki krikščionių atvykimo sunku pasakyti, tačiau žinoma, kad dabar kiekviena šios šventės diena turi savo apeigas bei tradicijas:

Pirmadienis - susitikimas. Šią dieną žmonės statosi kalnelius, supynes. Turtingesni pradeda gaminti blynus ir dalinti juos vargšams.

Antradienis - žaidimai. Vaikai eina žaisti su draugais ant kalnelių, o suaugusieji kviečia svečius pavalgyti blynų.

Trečiadienis - smaližių diena. Šią dieną visi žentai eina pas savo uošvienes į svečius blynų valgyti.

Ketvirtadienis - didysis susitikimas. Visi eina linksmintis, žaisti, vyksta draugiškosios imtynės.

Penktadienis - uošvienių vakaras. Žentai šią dieną kviečia savo uošvienes į svečius valgyti blynų.

Šeštadienis - marčių vakaras. Marčios kviečiasi savo būsimojo vyro giminaičius ir vaišina blynais.

Paskutinė Maslenicos diena - atleistas sekmadienis. Paskutiniąją dieną žmonės degina šiaudinę kaliausę - žiemos simbolį. Visi atsiprašinėja už senas savo negandas ir nuodėmes.

Įdomūs faktai[taisyti | redaguoti kodą]

Panašios šventės vyksta ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje - Užgavėnės, Šveicarijoje - Sechseläuten.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Maslenica – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikiteka