Maroko karinės pajėgos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karališkosios Maroko ginkluotosios pajėgos
Armed Forces of Morocco.svg
Įkurta 1956
Vyriausias vadas Karalius Mohamedas VI
Karinė tarnyba
Šaukiamųjų amžius 18 metų
Tinkamumas 16-49 metų vyrai: 9 152 580
16-49 metų moterys: 9 080 830 (2008 m.)[1]
Aktyvus personalas 16-49 metų vyrai: 7 627 988
16-49 metų moterys: 7 754 873 (2008 m.)
Šauktinių sk. per metus 16-49 metų vyrai: 355 479
16-49 metų moterys: 343 016 (2008 m)
Karių skaičius 196 300 (2006 m.) (25–ta vieta)
Rezervas 150 000 (2002 m.)
Karinės išlaidos
Suma 7 630 mln. (MAD)[2]
~2 600 mln.litų
BVP dalis 5.0 %
Ginkluotė
Užsienio tiekėjai Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Prancūzijos vėliava Prancūzija
Ispanijos vėliava Ispanija

Karališkosios Maroko karinės pajėgos (arab. القوات المسلحة الملكية) kaip nacionalinės ginkluotosios pajėgos sudarytos 1956 m. Marokui iškovojus nepriklausomybę. Armijos pagrindą sudarė kolonijinėse Prancūzijos ir Ispanijos karinėse pajėgose tarnavę marokiečiai ir nacionalinio–išsivadavimo judėjimo kariai.

Skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Armijos rūšis: Kiekis Įkurta
Karališkosios sausumos pajėgos 178 000 1956 m.
Karališkosios karinės oro pajėgos 13 500 1956 m.
Karališkosios jūrų pajėgos 7 800 1960 m.
Karališkoji Maroko žandarmerija 40 000 1956 m.
Pagalbinės pajėgos
(nacionalinė policija ir žvalgyba)
45 000 1956 m.
Maroko Karališkoji apsauga 6 000 1956 m.
VISO: 255 300 -

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1950 metais karaliaus Hasano II–jo nurodymu Maroko karališkosios karinės pajėgos nuslopino partizaninį judėjimą Rifo kalnuose, kur vietiniai berberai kovojo už regiono nepriklausomybę. Operacijoje dalyvavo apie 20 000 karių.

1960 metais karališkosios karo pajėgos ne kartą dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš Alžyro armiją šalies pasienyje.

Karo pradžioje su Vakarų Sachara, Maroko ginkluotosios pajėgos ženkliai sustiprėjo ir 1990 m. antroje pusėje reguliarioje armijoje tarnavo jau 195 500 karių (175 000 sausumos armija, 13 500 – oro pajėgos ir 7 000 – jūrų pajėgos). 1994 m. išlaidos gynybai sudarė 1/10 šalies biudžeto.

Po nepriklausomybės paskelbimo Maroko armija ne kartą šalyje vykdė ir destabilizacinius veiksmus prieš monarchiją. 1971 m. birželio 10 d. buvo pabandyta užimti karaliaus rūmus Shirate, netoli sostinės Rabato, o 1972 m. rugpjūčio 16 d. buvo bandymas numušti karaliaus lėktuvą, grįžtantį namo iš oficialaus vizito Prancūzijoje.

Armija taip pat malšino protesto demonstracijas ir nepaklusnumo akcijas 1981 m. Kasablankoje ir 1990 m. – Fese.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Maroko karinės pajėgos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. CIA World Factbook, Maroko ginkluotosios pajegos
  2. CIA World Factbook, Maroko ginkluotosios pajegos