Maroko karinės pajėgos
| Karališkosios Maroko ginkluotosios pajėgos | |
|---|---|
 |
|
| Įkurta | 1956 |
| Vyriausias vadas | Karalius Mohamedas VI |
| Karinė tarnyba | |
| Šaukiamųjų amžius | 18 metų |
| Tinkamumas | 16-49 metų vyrai: 9 152 580 16-49 metų moterys: 9 080 830 (2008 m.)[1] |
| Aktyvus personalas | 16-49 metų vyrai: 7 627 988 16-49 metų moterys: 7 754 873 (2008 m.) |
| Šauktinių sk. per metus | 16-49 metų vyrai: 355 479 16-49 metų moterys: 343 016 (2008 m) |
| Karių skaičius | 196 300 (2006 m.) (25–ta vieta) |
| Rezervas | 150 000 (2002 m.) |
| Karinės išlaidos | |
| Suma | 7 630 mln. (MAD)[2] ~2 600 mln.litų |
| BVP dalis | 5.0 % |
| Ginkluotė | |
| Užsienio tiekėjai |  Jungtinės Amerikos Valstijos Prancūzija Ispanija |
Karališkosios Maroko karinės pajėgos (arab. القوات المسلحة الملكية) kaip nacionalinės ginkluotosios pajėgos sudarytos 1956 m. Marokui iškovojus nepriklausomybę. Armijos pagrindą sudarė kolonijinėse Prancūzijos ir Ispanijos karinėse pajėgose tarnavę marokiečiai ir nacionalinio–išsivadavimo judėjimo kariai.
Turinys |
Skirstymas [taisyti]
| Armijos rūšis: | Kiekis | Įkurta |
|---|---|---|
| Karališkosios sausumos pajėgos | 178 000 | 1956 m. |
| Karališkosios karinės oro pajėgos | 13 500 | 1956 m. |
| Karališkosios jūrų pajėgos | 7 800 | 1960 m. |
| Karališkoji Maroko žandarmerija | 40 000 | 1956 m. |
| Pagalbinės pajėgos (nacionalinė policija ir žvalgyba) |
45 000 | 1956 m. |
| Maroko Karališkoji apsauga | 6 000 | 1956 m. |
| VISO: | 255 300 | - |
Istorija [taisyti]
1950 metais karaliaus Hasano II–jo nurodymu Maroko karališkosios karinės pajėgos nuslopino partizaninį judėjimą Rifo kalnuose, kur vietiniai berberai kovojo už regiono nepriklausomybę. Operacijoje dalyvavo apie 20 000 karių.
1960 metais karališkosios karo pajėgos ne kartą dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš Alžyro armiją šalies pasienyje.
Karo pradžioje su Vakarų Sachara, Maroko ginkluotosios pajėgos ženkliai sustiprėjo ir 1990 m. antroje pusėje reguliarioje armijoje tarnavo jau 195 500 karių (175 000 sausumos armija, 13 500 – oro pajėgos ir 7 000 – jūrų pajėgos). 1994 m. išlaidos gynybai sudarė 1/10 šalies biudžeto.
Po nepriklausomybės paskelbimo Maroko armija ne kartą šalyje vykdė ir destabilizacinius veiksmus prieš monarchiją. 1971 m. birželio 10 d. buvo pabandyta užimti karaliaus rūmus Shirate, netoli sostinės Rabato, o 1972 m. rugpjūčio 16 d. buvo bandymas numušti karaliaus lėktuvą, grįžtantį namo iš oficialaus vizito Prancūzijoje.
Armija taip pat malšino protesto demonstracijas ir nepaklusnumo akcijas 1981 m. Kasablankoje ir 1990 m. – Fese.
Išnašos [taisyti]
- ↑ CIA World Factbook, Maroko ginkluotosios pajegos
- ↑ CIA World Factbook, Maroko ginkluotosios pajegos
