Marijonas Martynaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marijonas Martynaitis
Gimė 1922 m. balandžio 3 d.
Kaunas
Mirė 2009 m. lapkričio 4 d. (87 metai)
Tėvas Aleksandras
Motina Ona
Sutuoktinis (-ė) Zenona Vitkutė
Vaikai Jolanta, Arvydas
Veikla statybinių medžiagų technologas, pedagogas
Partija 1949 m. SSKP
Alma mater 1950 m. Kauno universitetas

Marijonas Martynaitis (1922 m. balandžio 3 d. Kaune – 2009 m. lapkričio 4 d.) – Lietuvos statybinių medžiagų technologas, pedagogas, sovietinis komjaunimo bei partinis veikėjas, technologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. baigė Kauno 3-iąją valstybinę gimnaziją. 1939–1941 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete. 1940 m. rugsėjo mėn. įstojo į LLKJS. 1941 m. birželio mėn. pabėgo į Rusiją. 1942 m. Maskvoje baigė spec. mokyklą. 1942–1944 m. LLKJS Kauno miesto ir apskrities pogrindinio komiteto sekretorius. 1944–1946 m. LLKJS CK studentų skyriaus vedėjas, CK sekretorius. 1950 m. su pagyrimu baigė Kauno valstybinio universiteto Cheminės technologijos fakultetą, inžinierius technologas.

1950–1992 m. Kauno politechnikos instituto (KPI) dėstytojas. 1955 m. technikos mokslų kandidatas.[1] 1955–1962 m. KPI Cheminės technologijos fakulteto vyresnysis dėstytojas, 1956–1962 m. Silikatų technologijos katedros vedėjas, 1958 m. docentas. Nuo 1956 m. KPI direktoriaus Kazimiero Baršausko pavaduotojas mokymo reikalams, 1958–1964 m. prorektorius mokymo reikalams, 19591961 m. dar ir žurnalo „Mokslas ir technika“ pirmasis vyr. redaktorius. 1964–1983 m. KPI rektorius. Nuo 1966 m. profesorius, 1983–1993 m. profesorius konsultantas, nuo 2009 m. sausio 28 d. profesorius emeritas.[2] Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[3]

1964–1966 m. kandidatas į LKP CK narius, 1966–1986 m. LKP CK narys. 19671971 m. ir 19801985 m. LSSR AT, 19701979 m. SSRS AT deputatas.[4]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslo darbų svarbiausia sritis – statybos rišamųjų medžiagų technologija, Lietuvos aukštojo mokslo istorija, aukštųjų mokyklų darbo metodika.[5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bendroji silikatų technologija: vadovėlis (su kitais). – Vilnius: Valst. politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. – 380 p.: iliustr.
  • Kauno politechnikos institutui penkiolika metų: faktai ir skaičiai. – Kaunas: KPI, 1965. – 106 p.
  • Bendrosios silikatų technologijos laboratoriniai darbai (su kitais). – Vilnius, 1967. – 348 p.
  • Kauno politechnikos instituto dvidešimtmetis: faktai ir skaičiai. – Kaunas: KPI, 1970. – 221 p.: lent.
  • Mineralinės rišamosios medžiagos, 1974 m.
  • Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas devintajame penkmetyje (1971–1975 m.). – Kaunas: KPI, 1976. – 140 p.
  • Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas. – Vilnius: Mokslas, 1979. – 253 p.: iliustr.
  • Statybinės medžiagos: vadovėlis (su kitais). – Vilnius: Mokslas, 1982. – 348 p.
  • Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas dešimtajame penkmetyje (1976–1980 m.). – Kaunas: KPI, 1982. – 147 p.: lent.
  • Silikatų technologijos katedra ir jos specialybės. – Vilnius, 1985. – 84 p.: iliustr.
  • Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetas ir jo specialybės. – Vilnius, 1987. – 77 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=T Archyvuota kopija 2016-04-04 iš Wayback Machine projekto.
  2. http://www.ktu.lt/lt/apie_universiteta/emeritai.asp?id=5 Archyvuota kopija 2011-05-19 iš Wayback Machine projekto.
  3. Anapilin išėjo ilgametis rektorius profesorius Marijonas Martynaitis, 2009-11-19 Archyvuota kopija 2013-02-08 iš Wayback Machine projekto.
  4. Marijonas Martynaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 701
  5. Marijonas Martynaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 351 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]