Marija Viurtembergietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marija Viurtembergietė
Čartoriskiai
Čartoriskių herbas
Čartoriskių herbas
Gimė 1768 m. kovo 15 d.
Varšuva
Mirė 1854 m. spalio 21 d. (86 metai)
Paryžius
Tėvas Adomas Kazimieras Čartoriskis
Motina Izabelė Fleming
Sutuoktinis (-ė) Liudvikas Viurtembergietis

Marija Čartoriska Viurtembergietė (lenk. Maria Wirtemberska, 1768 m. kovo 15 d. Varšuva1854 m. spalio 21 d. Paryžius) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoraitė, Čartoriskių herbo kunigaikštytė, rašytoja, filantropė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilusi iš Lietuvos didikų Čartoriskių giminės. Tėvas Adomas Kazimieras Čartoriskis, motina rašytoja Izabelė Fleming. Broliai Adomas Jurgis Čartoriskis ir Konstantinas Adomas Čartoriskis.

Vaikystėje gyveno ir mokėsi Varšuvoje, 1782 m. su šeima persikėlė į Pulavus, kurie ją sužavėjo visam gyvenimui, ji tapo Pulavų daine.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1784 m. ištekėjo už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vado kunigaikščio Liudviko Viurtembergiečio. Su juo susilaukė sūnaus Adomo (1792-1847 m., Lenkijos karalystės generolas). Tačiau kai paaiškėjo, jog vyras susirašinėja su Prūsija ir kad jo vadovaujamas kariuomenės korpusas neatsilaikys prieš Rusijos kariuomenę, nusiuntė jam skyrybų dokumentus.

Po skyrybų gyveno Varšuvoje, 1798-1804 m. žiemas leisdavo Vienoje, vasaras – Pulavuose. 1808-1816 m. Varšuvoje, Žydruosiuose rūmuose laikė literatūrinį saloną, kuriame vadinamuosiuose žydruosiuose šeštadieniuose susitikdavo daugelis būsimų gabių rašytojų. Salono siela buvo rašytojas, buvęs jos tėvo adjutantas Julijonas Ursinas Niemcevičius (Julian Ursyn Niemcewicz). Dalyvavo ir literatūrinės Iksų draugijos veikloje. kaip viso šio bendravimo išdava 1816 m. pasirodė jos apysaka „Malvina, arba širdies apmąstymai“, laikoma pirmuoju lenkišku psichologiniu paprotiniu romanu. Deja, po 1820 m. neišleido nei vieno naujo kūrinio.

Įsigijusi Pilicos kaimą (Mazovijos vaivadija), atnaujino ankstesnių savininkų apleistą parką ir pasistatė rūmus, kurie konkuravo netgi su garsiąja Radvilų Arkadija prie Nieborovo ir jos motinos rūmais Povonzkuose, Varšuvoje. Be to, rėmė neturtinguosius, leido į mokslus jų vaikus. Jos padėjėjas visoje veikloje buvo garsus to meto kompozitorius ir pianistas Francišekas Leselis.

1831 m. sukilimo metu gyveno Galicijoje, o nuo 1837 m. Paryžiuje, pas brolį Adomą Jurgį.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]