Marija Mačiulienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Marija Mačiulienė (g. 1929 m. kovo 25 d. Kaune) – Lietuvos dailininkė monumentalistė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyras Algimantas Mačiulis. 1955 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19681985 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė mozaikos portretų („Kipras Petrauskas“, su M. A. Mackelaite, 1957 m., „Barbora“ 1971 m., „Merginos portretas“ 1976 m., „Teodoras Grotus“, „Pranciškus Norvaiša“, abu 1979 m., „Jeronimas Stroinovskis“, 1983 m.), lauko akmens, smaltos mozaikos kompozicijų visuomeniniams interjerams. Ankstyviesiems kūriniams būdingas dekoratyvumas, kontūrinis piešinys (Gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko Druskininkuose vartų mozaika, 1962 m., mozaika Elektrėnų vidurinės mokyklos interjere, 1963 m., „Pavasaris“ viešbutyje „Sputnik“ Maskvoje, 1967 m.), vėlyvajai kūrybai – ekspresija, subtilūs spalvų niuansai („Darbo džiaugsmas“ administracinio pastato eksterjere Alksniupiuose, 1978 m., „Vakaras“ gamyklos „Elfa“ profilaktoriume Vilniuje, 1982 m., „Žemė ir kosmosas“ Alksniupių vidurinės mokyklos, 1983 m., „Pašto istorija“ centrinio pašto Lydoje, 1990 m., interjeruose). Sukūrė piešinių, gobelenų, metalo dirbinių, tapybos kūrinių. Nuo 1957 m. dalyvauja parodose.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Marija Mačiulienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 758 psl.