Margasis kūltupis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Oenanthe pleschanka
Margasis kūltupis (Oenanthe pleschanka)
Margojo kūltupio (Oenanthe pleschanka) patinėlis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Musinukiniai
( Muscicapidae)
Gentis: Kūltupiai
( Oenanthe)
Rūšis: Margasis kūltupis
( Oenanthe pleschanka)
Binomas
Oenanthe pleschanka
Lepechin, 1770

Margasis kūltupis (Oenanthe pleschanka) – musinukinių (Muscicapidae) šeimos, kūltupių (Oenanthe) genties žvirblinis paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūno ilgis 13,5–14,5 cm. Patelės nuo patinėlių skiriasi savo pilkšvai rudu, margų plunksnų apdaru. Patelės ir patinėlio papilvė ir uodegos apatinė dalis balsva.

Margojo kultupio patelė Bulgarijoje
Margojo kultupio patinėlis

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Peri pietryčių Europoje (Bulgarijoje, Rumunijoje), Mažojoje Azijoje, Irane, Afganistane, Vidurinėje Azijoje, Tian Šanio kalnuose iki 3000 m, Sibire, Altajaus krašte iki 2000 metrų kalnuose, Mongolijoje, Kinijoje. Per pietvakarių Aziją žiemos metui migruoja į šiaurės rytų Afriką, rytesnių populiacijų margieji kultupiai žiemoja Indijoje. Migracijų metu retkarčiais užklysta į Italiją, Škotiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją.

Gyvenama aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poravimosi ir perėjimo metu margieji kūltupiai gyvena atvirose laukymėse, stepėse su negausiai apaugusiais krūmais ir krūmokšniais, kalvotose vietovėse, akmeningose nuokalnėse. Žiemojimo vietovėse aptinkamas panašiuose biotopuose – akmeningose nuokalnėse, lygumose su negausiais krūmais. Retkarčiais pievose, soduose.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Margasis kūltupis Lietuvoje neperi, negausiai užklysta migracijų metu. Pirmą kartą šalyje stebėtas Šilutės rajono savivaldybėje prie Mingės kaimo ganyklos pakraštyje, 2014 m. spalio 18 d. ir Lietuvos paukščių sąraše tapdamas 384 rūšimi. Stebėjimo metu tupėjo ant kuoliukų, akmeninių blokelių, laidų bei gaudė vabzdžius.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta smulkiais vabzdžiais, jų vikšrais, žiogais, vorais.

Perėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gegužės pradžioje po akmenimis duobutėje arba uolos nedidelėje ertmėje deda 4–6 žalsvai melsvus su rudiškais taškeliais storesniame gale, 19,3 × 15,1 mm kiaušinius. Per metus išaugina vieną jauniklių vadą.

Sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Oenanthe leucomela
  • Oenanthe somalica
  • Oenanthe vittata

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]